Maha Mantra
Hare Rama Hare Rama,
Rama Rama Hare Hare,
Hare Krišna Hare Krišna,
Krišna Krišna Hare Hare.
Devanagri raštu:
हरे कृष्ण हरे कृष्ण
कृष्ण कृष्ण हरे हरे
हरे राम हरे राम
राम राम हरे हरे
Transliteracija
Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa
Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare
Hare Rāma Hare Rāma
Rāma Rāma Hare Hare
Kalba eis apie Maha mantrą, kuri taip pat plačiai žinoma, kaip mantra „Hare Krišna“. Ją ypač šlovina, turbūt, labiausiai paplitusio religinio judėjimo bhakti-jogos (atsidavusios tarnystės) tradicijos pasekėjai – vaišnavai, kurie atsidavę jėgai, gimusiai Žemėje Krišnos pavidalu.
Pasak vienos iš versijų, pats anksčiausias paminėjimas apie Maha mantrą yra „Kalisantarana-upanišadoje“, Jadžurvedoje. Pagal šios religinės krypties ideologiją, mantros Hare Krišna kartojimas yra Dievo vardų kartojimo praktika, kas šioje tradicijoje yra pamatinis žmogaus dvasinio tobulėjimo pagrindas.
Judėjimo pasekėjai tiki, kad kartojimas ir giedojimas šių šešiolikos Krišnos vardų geba sunaikinti visą negerovinį Kali amžiaus poveikį (Kali juga – „metalo amžius“, „nesantaikos amžius“).
Jeigu plačiau pažiūrėti mantrų kartojimo poveikį, tai egzistuoja paaiškinimas, kaip mantros daro įtaką sąmonei ir žmogaus gyvenimui. Pavyzdžiui, toje pačioje Biblijoje galima perskaityti: „Pradžioje buvo žodis“, t. y. Žodis – tai garsas, ir viskas kas egzistuoja kilo iš garso. Iš fizikos mums žinoma, kad garsas – tai vibracija. Visa mūsų Visata, įskaitant ir mus pačius, pagal paskutinius mokslinius duomenis, gautus studijuojant materijos prigimtį, pačioje subtiliame struktūriniame lygyje turi vibracijos prigimtį. Spalva, žodis, mintys ir taip toliau – visa tai yra vibracijos rūšys. O tai reiškia, kad darant poveikį vibracijų lygyje, galima keisti ir materialų pasaulį.
Maha mantra. Istoriniai akcentai
Kreipkimės į iki mūsų atėjusią praeities išmintį. Klasikinėje Sankhjos filosofijoje, kurios pagrindas Vedos ir sudėjusi fundamentalius šiuolaikinės Jogos pagrindus, joje išdėstyta tokia materijos kilmės teorija. Visų 5 elementų pagrindas, iš kurių sudarytas mūsų materialus pasaulis, yra garso vibracija, kuri yra pati subtiliausia, besiribojanti su nematerialiu ir nepasireiškusiu pasauliu, pereinamoji materijos dalis. Pereidamas į gerokai grubesnes vibracijos rūšis, garsas sukuria eterį (erdvė) – patį subtiliausią pirminį elementą, kuris savo ruožtu, analogiškai formuoja orą. Iš oro kyla ugnis, iš ugnies – vanduo, kuris tuo pačiu būdu formuoja jau žemę. Tokiu būdu iš subtilių materialių struktūrų atsiranda gerokai tvirtesnės, kurios ir formuoja visą tai, ką mes su jumis galima jausti su mūsų jutimo organų pagalba. Gaunasi, kad visų materialių mūsų pasaulio pasireiškimų pagrindas yra garsinės bangos. Todėl poveikis su galingų vibracijų pagalba į visko, kas mus supa kauzalinę prigimtį, leidžia efektyvesniu būdu ją pakeisti.
Kitais žodžiais tai, ką mes gebame pamatyti, išgirsti arba pajausti, pagal Jogos ir Sankhjos filosofiją – tai dar ne viskas. Už matomos grubios materijos yra subtili energija, gerokai subtilesnė, tačiau vis tiek materija. Ir būtent su ja mes galime sąveikauti per garsą, nes ji nustato mūsų sąmonę subtiliam dalykų prigimties suvokimui. Mantra – tai garsas, ir atitinkamai, taip pat vibracija, turinti galingą jėgą stovinčios už jos energijos, į kurią rezultate kreipiasi praktikas naudodamas rečitaciją – vibraciją, gebančia daryti rimtą poveikį žmogaus sąmonei, tiek subtiliai materialiai struktūrai, dažnai keičiantis jo pasaulėžiūrą ir likimą.
Maha mantros reikšmė
Taigi, su Maha mantros pagalba atsidavusieji kreipiasi į Viešpaties Krišnos atvaizdą kartodami Dievo vardus: Hare, Krišna ir Rama. Panagrinėsime detaliau kokia energija atspindi šiuos vardus.
Krišna – žinomiausias ir gerbiamiausias vaišnavų tradicijos atvaizdas. Koks buvo šios didingos asmenybės atgimimo tikslas? Kreipkimės į raštus, atėjusius iki mūsų laikų, o būtent į senovinį indų epą „Mahabharata“, labiausiai žinomai jo daliai, kuri vadinasi: „Bhagavad-gita“. Joje Krišna pasirodo prieš mus kaip dievo Višnu avataras, įeinantis į Trimurti kartu su Brahma ir Šiva. Laikoma, kad Brahma atsako už gyvenimo pradėjimą, Višnu – už jo palaikymą, o Šiva ima ant savęs naikintojo Triados aspektą.
„Bhagavad-gitos“ turinys paskirtas Viešpaties krišnos dialogui su jo bendražygiu ir draugu Ardžuna mūšio lauke. Šis dviejų didingų asmenybių pokalbis turi milžinišką filosofinę vertę ir šiandieną, nes pakelia amžinus Būties klausimus, Dvasios egzistavimo, materialios ir subtilios supančio pasaulio prigimties, moralės, tikėjimo, paskirties, pareigos ir Dharmos. Iš esmės, „Bhagavad-gitoje“ išdėstyti ideologiniai savęs pažinimo ir žmogaus vystymosi (tobulėjimo) aspektai atitinkantys Visatos dėsnius. Ir šiame pavidale Viešpats Krišna dalyvauja visai ne kaip žmogus – jis kalba nuo tos viską persmelkiančios energijos vardo, kuri stovi už materialaus pasaulio ribų, kuri yra priežastis ir pasekmė, pradžia ir pabaiga visko, kas egzistuoja, ji yra absoliutus žinojimas ir amžina išmintis, kuri leidžia matyti visų dalykų tikrąją esmę. Kaip avataras Krišna išreiškia materialų šios Aukščiausios energijos išreiškimą, kuris turi specifines charakteristikas ir savybes, padedančias geriausiu būdu realizuoti tą misiją, kuri buvo jo gimimo tikslas.
Jeigu nagrinėti iš šio požiūrio taško, tai dialogo su Ardžuna esmė – perduoti Absoliučią Esmę [Tiesą] suvyniota į Krišnos žodžių formą, kuri čia atspindi Aukščiausiąją Sąmonę žmogui, kuris yra ieškantis savo paskirties. Tai pagalba mums, esančioms už laiko ribų Sieloms, gimusioms žmogaus kūne ir yra savo tikrosios prigimties pažinimo procese. Todėl kūrinys iki šių dienų atsiliepia praktikuojantiems įvairiose tradicijose.
„Rama“ – dar vienas Dievo vardas, kuriuo buvo apdovanotas dar vienas gerbiamas kito senovinio epo herojus – „Ramajana“. Jis taip pat laikomas Višnu avataru, tačiau gimęs Žemėje per daugybę tūkstantmečių iki įvykių, aprašytų „Mahabharatoje“. Rama tradiciškai gerbiamas kaip didingas karys, išlaisvinęs pasaulį nuo demoniško užgrobiko Ravanos, kuris pasak legendų buvo ant tiek stiprus ir įgudęs mūšyje, turėdamas daugybę viršžmogiškų gebėjimų, kad netgi Triados dievai negalėjo jo suvaldyti. Tačiau turėdami begalinę išmintį, dievai sugalvojo ir sėkmingai realizavo gyvenime planą, kuris išlaisvintų Žemę nuo užgrobiko, kurio pagrindinę rolę sužaidė karalaitis Rama (kaip Višnu įsikūnijimas) ir jo numylėtoji Sita (deivės Lakšmi avataras). Ne kartą pasinaudojęs troškimų paveiktomis Ravanos silpnybėmis, Rama su Triados pagalba sugebėjo įveikti demoną ir atlikti savo paskirtį.
„Hara“ arba „Radha“ atspindi moterišką energetinį Maha mantros aspektą. Tai vienas iš moteriškų Dievo vardų induizme. Vaišnavų tradicijoje gerbiama, kaip amžina Krišnos numylėtinė, atgimusi kartu su juo Žemėje daugiau, nei prieš 5000 metų. Būtina suvokti, kad gerbiamas ne konkretus moteriškas personažas, aprašytas tekstuose, o ta energijos kokybė, kurią jis neša (skleidžia, turi). Induizme laikoma, kad Radha – tai deivės Lakšmi inkarnacija, ir jei būdina energija dvasingumas, gausa, kūrimas. Subtili šios energijos esmė pasireiškia besąlyginiame atsidavime ir spontaniškos meilės Aukščiausiajai sąmonei būsenoje, santykyje individualios Sielos ir Absoliuto, turinčio vienovės potencialą.
Kalbant apie pačia atsidavusiųjų Krišnai tradiciją, verta paminėti, kad vaišnavų tradicijos autorius induizme laikomas Čaitanja Mahaprabhu (1486-1534 metai), kur pasak kai kuriuos šaltinius jis suvokiamas, kaip ypatingas Krišnos atgimimas Radhos proto būsenoje, jo numylėtosios, simbolizuojančios moterišką Dieviškosios energijos aspektą. Kitose induizmo tradicijose Čaitanja gerbiamas kaip šventas vaišnavų vienuolis ir religinis reformatorius Bengalijoje XVI amžiuje. Remiantis į filosofiją, išdėstytą „Bhagavad-gitoje“ jis praktikavo ir skleidė bhakti-jogos tradiciją, o taip pat nustatė pirminę svarbą garbinti Krišną, o daug kartų kartoti Dievo vardus – Maha mantrą Čaitanja paskelbė svarbesne už bet kokius teologinius pratimus. Būtent šis religinis veikėjas įvedė tokios rūšies kreipimąsi į Dievą, kaip sankirtan (ą) ir padarė šį ritualą dvasinės praktikos pagrindu atsidavusiems. Perpildytas giliais religiniais patyrimais jis įkvėpdavo savo pasekėjus išeidinėti į miestų ir kaimų gatves šokant ir giedant himnus ir mantras Krišnos šlovei.
Maha mantra mūsų laikais
Mūsų laikais Maha mantra Hare Krišna įgavo platų paplitimą dėka aktyvios švietėjiškos Svamio Šrilos Prabhupados veiklos (1896-1977 metai). Pasak vaišnavų judėjimo įkūrėjo žodžių, maha mantros kartojimas – tai metodas pakelti Krišnos samonę kiekviename. Jis paaiškina, kad visi žmonės – gyvi dvasiniai žmonės, iš pat pradžių turi Krišnos sąmonę. Tačiau visą laiką būnant materialiame pasaulyje, dėl jo gunų įtakos sąmonė užsiteršia – ir dauguma žmonių pastoviai būna majoje – iliuzijoje. Ji yra tame, kad mes bandome viešpatauti virš materialios prigimties, nors patys užspausti jos gniaužtų įstatymų. Mes dedame milžiniškas pastangas siekdami užvaldyti materiją, tačiau patenkame į dar didesnę priklausomybę nuo jos. Tačiau, pasak jo nuomonės, verta žmogui atgaivinti savyje Krišnos sąmonę, kai ši iliuzinė kova su materialia prigimtimi akimirksniu sustos, o reiškia ir žmonių kančios sustos.
Egzistuoja dar vienas požiūrio taškas į Maha mantros savybes ir galimybes ją naudoti, kuri išsakyta žinomo rašytojo, istoriko ir filosofo Aleksejaus Vasiljevičiaus Trehlebovo. Remiantis žiniomis, kurios patikrintos per asmeninę praktinę patirtį, jis daro išvadas apie tai, kad Maha mantra sudaryta iš trijų energetinių pasireiškimų, egzistuojančių trimis Dievo vardais: „Krišna“ – kaip neigiama energija, „Rama“ – kaip teigiama energija ir „Hara“ – kaip pusiausvyra tarp jų. Su Dievo vardų kartojimu suderinamas kontaktas su šia galinga būtybe. Pasak jo žodžių, mantra Hare Krišna padeda subalansuoti kairio ir dešinio smegenų pusrutulio darbą, kas atitinka vaizdinio ir loginio mąstymo tipų pusiausvyrą, mėnulio ir saulės energijos, moteriškos (jin) ir vyriškos (jan) pradžias žmogaus sąmonėje. Aleksejus Vasiljevičius paaiškina, kad jeigu kartoti Maha mantrą pagal visas taisykles, tai atsiliekantys pusrutuliai pasitemps prie dominuojančio. Dėka to prasideda sinchroninis abiejų pusrutulių darbas, o žmogus tokio darbo rezultate pradeda suvokti pasaulį naujai – matydamas tai, kas vyksta aplinkui gerokai pilnavertiškiau ir objektyviau.
Bet kuriuo atveju, kartojant vieną ar kitą mantrą, pradedančiam praktikui naudinga išstudijuoti įvairius informacijos šaltinius apie tą tradiciją, kurioje duota mantra naudojama, jos kilmės istoriją, įvykius ir asmenybes, susijusias su ja, o svarbiausia, turėti įsivaizdavimą apie tos energijos kokybę, kuri įeis į jūsų gyvenimą pasirinkus mantrą praktikai.
Būkite objektyvūs, nagrinėkite informaciją ir užsiiminėkite asmeniniu tobulėjimu, o adekvačių ir efektyvių instrumentų pasirinkimas jau jūsų rankose. Om!
Autorė Marija Korsakova