Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Jogos stiliai

Pirmas paminėjimas apie jogą sutinkamas Rigvedoje, kurio reikšmė: „supančiojimas, suvaržymas”. Įvairiuose raštuose kalbama, kad joga atsirado vienu metu, materialaus pasaulio kūrimo metu.

Pasak legendos, dievas Šiva meditacijoje atvėrė ir pažino jogos paslaptis ir perdavė jas tobulėjimui, kaip priemonę pasiekti esmę ir išlaisvinti nuo iliuzijų. Kituose raštuose tai daro Brahma, sukurdamas Žinias, Jogą, Atsižadėjimą ir Tapasą.

Hatha-joga

Hatha-joga – jogos kryptis, nuo senų laikų vienijanti savyje pirmus jos laiptus: etinius-moralinius aspektus Jama ir Nijama, Asanas, Pranajamas, o taip pat valomąsias technikas Šatkarmas. Iš sanskrito išvertus „ha” – tai saulė, „tha” – mėnulis. Saulės aspektas simbolizuoja jėgą ir aktyvumą, mėnulio – lankstumą ir atsipalaidavimą. Tiesiogine prasme „hatha” verčiasi kaip saulės ir mėnulio, jėgos ir lankstumo susijungimas. Hatha Joga Pradipikoje autorius Svatmarama iššifravo terminą „hatha”, kaip dviejų bidža mantrų kombinaciją. „Tha” – prana, gyvybinė jėga, o „ha” – protas, mentalinė energija. Hatha-joga yra praninės ir mentalinės jėgos susijungimas, kurių susivienijimo metu įvyksta aukščiausios sąmonės prabudimas.

Hatha-jogos tikslas yra sukurti absoliutų balansą fizinio kūno, proto ir energijos veikime ir procesuose, kas aprūpina praktiko pasiruošimą aukštesniems jogos laiptams. Klasikiniais hatha-jogos tekstais laikomi Patandžalio Jogos-sūtros, Hatha joga Pradipika, Šiva-samhita, Gheranda-samhita ir kiti.

Egzistuoja daugybė hatha-jogos stilių. Šiame straipsnyje mes papasakosime apie jogos kryptis, kurios labiausiai žinomos vakaruose.

Aštanga-vinjasa joga

Aštanga-vinjasa jogos mokyklos įkūrėjas yra Šri Pattabhi Džois, žinomas Šri Tirumalai Krišnamačarijos mokinys. Terminas „aštanga” reiškia „aštuonis pagrindus” ir turi aštuonis pagrindinius šios jogos rūšies principus. Aštanga-vinjasa yra hatha-jogos rūšis, kurioje praktika atliekama dinamiškai, asanos pereina iš vienos į kitą per vinjasas (judėjimo nuoseklumą, lydimą kvėpavimu), bandhas (energetinius užraktus), drišti (žvilgsnio koncentraciją į įvairias kūno zonas). Visoms pozoms nustatytas tam tikras vinjasų kiekis – nuo penkių iki aštuonių. Egzistuoja apie septyni Aštanga-vinjasa jogos lygiai, priklausantys nuo praktikos sudėtingumo.

Pagal vieną iš nuomonių, šios praktikos kildinamos iš Himalajų ir Tibeto, kur vėsus klimatas leidžia aktyviai užsiiminėti dinaminėmis praktikomis ir nebūtų didelio krūvio širdžiai, kaip tai galėtų nutikti karštoje Indijos dalyje. Vienas iš pačių žinomiausių dinaminių kompleksų yra Saulės Pasveikinimas „Surya Namaskar”. Kompleksą sudaro 12 asanų su pranajama, o taip pat gali būti atliekamas vienu metu su mantromis ir koncentracijomis-vizualizacijomis.

Ajengar joga

Vienas iš hatha-jogos stilių, kuris buvo sukurtas Bellur Krišnamačar Sundararadž Ajengaro, kuris buvo Šri Tirumalai Krišnamačarijos mokinys. Ajengaras atėjo į jogą jaunystėje, nes turėjo labai silpną sveikatą, jo asmeninė praktika buvo labai griežta ir žiauri. Su laiku jis pakeitė akcentą nuo jėgos krūvio į treniruotes ištvermei ir giluminiam, statiniam kiekvienos padėties atlikimui jogoje, taip jis sistematizavo daugiau nei 200 asanų ir sukūrė savo sistemą, kuri yra metodinė ir palaipsniška. Būdingi šios krypties ypatumai yra detalus kūno išstatymas asanose su įvairiais pagalbiniais priedais – propsais, kaip plytomis, diržais, voleliais, pledais ir kitkuo, taip pat ypatingai daug dėmesio skiriama saugumui. Kiekviena asana atliekama ilgą laiką ir perėjimas į kitą asaną vyksta lėtai ir tolygiai.

„Svarbiausia jogos užsiėmimuose – ne kvėpavimo technika, asanų žinios arba sąnarių lankstumas. Svarbiausia – tai ištiesinti kilimėlį ir pradėti užsiiminėti.” B. K. S. Ajengar

Vini-joga

Jogos stilius, kurį pristato T. K. V. Desikačar, tai Šri Tirumalai Krišnamačarijos mokinys. Vini joga (viniyogah – „naudojimas”, „veiksmas”) yra švelni ir dinaminė praktika, kuri daugumoje priskiriama jogaterapijos sričiai. Individualus ir kartu kompleksinis priėjimas prie užsiėmimų, kurie sudaromi priklausomai nuo amžiaus, kultūrinio lygio, fizinių ir protinių praktikuojančio galimybių, būdingas šiai jogos rūšiai. Be pagrindinių ir kompensuojančių jogos pozų, dėmesys skiriamas kvėpavimui, vediniam giedojimui ir kombinacijoms su asanomis, mudromis, bandhomis, meditacijomis ir filosofijos, joginių tekstų studijavimu. Praktika gali prasidėti tiek nuo sūtrų mokymosi, tiek ir nuo meditacijos. Vini joga mokoma individualiai nuo mokytojo mokiniui priklausomai nuo iškeltų terapinių tikslų.

Šivananda-joga

Ši hatha-jogos metodika atidirbta jogos praktiko Svamio Šivanandos. Šivananda-joga – tai klasikinė indiška joga, pagrįsta penkiais principais: teisinga mityba, teisingas kvėpavimas (pranajama), teisingas atsipalaidavimas (šavasana), teisinga mityba, teisingas supratimas (šventų raštų ir meditacijos studijavimas). Praktikoje atliekamas kūno treniravimas, šventraščių studijavimas, nesavanaudiška tarnystė, tarnystė pasauliui, proto surinkimas ir jokio asketizmo.

Užsiėmimai prasideda nuo Saulės Pasveikinimo Surya Namaskar, paskui atliekamos statinės asanos, sudarytos iš 12 bazinių asanų, kurios eina tam tikra tvarka ir jų variacijų: Širšasana, Sarvangasana, Halasana, Matsiasana, Paščimottanasana, Bhudžangasana, Šalabhasana, Dhanurasana, Ardha Matsiendrasana, Bakasana, Padahastasana, Trikonasana. Įvaldymo procesas papildomas sudėtingomis asanomis. Jogos praktikoje atliekamos pranajamos, meditacija ir mantrų giedojimas. Šiame jogos stiliuje griežtas asketizmas nėra pageidaujamas. Svami Šivananda buvo gydytojas ir atidirbo savo pratimų sistemą, žinodamas jų giluminį terapinį efektą, praktikoje akcentas daromas į atsipalaidavimą.

Bihar jogos mokykla

Šios jogos mokyklos įkūrėjas yra žinomas jogas Svami Satjananda Sarasvati, Svamio Šivanandos mokinys, kuris yra daugiau nei 80 knygų autorius. 1963 metais Satjananda Sarasvati įkūrė Bihar jogos mokyklą Mungere, suvienijęs ašramą ir šiuolaikinį mokslo-tyrimų centrą. Įdomu, jog kaip pavyzdys buvo paimtas buddistų universitetas Nalanda, kuris buvo šioje vietovėje viduriniais amžiais. Centre, kurį įkūrė Sarasvati, iki šių dienų yra ašramas ir šiuolaikinis mokslo-tyrimų centras, priimantis ne tik indų, tačiau ir vakarų mokinius. Bihar mokyklos hatha-jogos praktikos metu atliekamas nedidelis kiekis asanų, kurios turi terapinį efektą, pranajamos, mantros ir valomosios technikos – Šatkarmos, su akcentu į Kundalini prabudinimą ir kūno paruošimą Joga-nidrai.

Krija-joga

Krija-joga (krija verčiant iš sanskrito reiškia „veiksmas” arba „judėjimas”), atsirado gilioje senovėje ir palaipsniui vystėsi per praktikas ir patirtį. Pilnoje formoje krija-jogoje yra daugiau nei septyniasdešimt krijų, iš kurių plačiai žinomos apie dvidešimt. Metodas tapo žinomas dėka Guru Lahiri mahasaja, jis gavo ją iš Mahavataro Babadži. Savo didelį įnašą į krija-jogos vystymą atnešė Paramahansa Jogananda. Krija-jogos užsiėmimuose atliekami paruošiamieji hatha-jogos pratimai, ištobulinamas mudrų ir bandhų atlikimas, kurie stimuliuoja nervinius mazgus ir endokrinines liaukas, sąmoningo kvėpavimo vystymas, gebėjimas rasti psichinius kelius (kanalus) ir čakras, meditacijos praktikos į kvėpavimą, šviesą, garsą. Krija-jogos praktikoms neegzistuoja apribojimai.

joga sukšma-vjajama

Įkūrėjas – Dhirendra Brahmačari (1925-1994). Vjajama verčiama kaip pratimas, sukimas, mankštinimas, sukšma – subtilus, tai yra subtilaus poveikio pratimai arba darantys poveikį vienai ar kelioms artimoms kūno dalims.

Geriausiu būdu charakterizuojama vjajamos esmė pagrindinis pratimo pavadinimas – vikasaka. Vikasaka – tai įvairių kūno dalių pradirbimas, taip vadinamų blokų ir užsispaudimų nuėjimas, darantis poveikį tiek fizinei, tiek ir psichinei būklei. Pavadinimas taip ir nurodo į pradirbamą sritį – kūno dalis, čakras, marmas.

Vjajamas gali praktikuoti tiek pradedantieji su tikslu palaipsniui išlavinti judesio kultūrą, kokybiškai pasiruošti asanų ir vinjasų praktikai, pradirbti sąnarius ir raiščius, nuimti blokus ir užsispaudimus, taip ir pažengę patyrę jogos praktikai su tikslu pagerinti koordinaciją, išlavinti pusiausvyrą, pradirbti tai, kas nepradirbama statikoje, padidinti gyvybinį plaučių tūrį ir kitką. Dėl tų pačių priežasčių vjajamų praktika gali būti naudinga šokėjams, kovų menų sistemų praktikams. Esant būtinybei vjajama gali būti kaip mankšta asanų praktikai arba kitai treniruotei, o gali būti ir savarankiška praktika 1,5 – 2 valandoms, pilnai pradirbanti visą kūną.

Trai-joga (TriYoga Kali Ray)

Autorinė amerikietės Kali Rei metodika. „Tri” metodikos pavadinime reiškia Būties, Sąmonės ir Palaimos trejybę (kitaip: kūno, proto ir dvasios).

Trai jogą vadina „meditaciją judesyje”. Švelni praktika, asanos pereina viena į kitą ir atliekama sinchroniškai su kvėpavimu, praktikos nepertraukiamumas nepalieka laiko tam, kad protas grįžtų prie įprasto apmąstymo. Kali Rei sistemoje daug unikalių pratimų, nesutinkamų kitose jogos mokyklose. Daug reikšmės skiriama mudroms – specifiniams rankų gestams, nukreipiantiems energijos tėkmę.

Joga vyresnio amžiaus žmonėms

Praktikos ypatumas tame, kad parenkamos pačios paprasčiausios pozos. Užsiėmimų akcentas daromas į bendrai tonizuojančias ir atpalaiduojančias asanas. Duodami lengvi paaiškinimai ir sanskrito pavadinimai, naudojama pati paprasčiausia ir vaizdinė leksika.

Joga-nidra

Joga-nidra verčiant iš sanskrito reiškia „miego joga” arba sąmoningo atsipalaidavimo menas, tarpinė proto būsena tarp būdravimo ir miego. unikali Bihar jogos mokyklos technologija, kurią atidirbo Svami Satjananda Sarasvati. Joga-nidra skaitėsi slaptu mokslu, tačiau nuo 60-ųjų praėjusių metų amžiaus dėka paskaitų ir Sarasvati knygos pavadinimu Joga-Nidra, praktika paplito po visą pasaulį. Tai ypatinga meditacija nejudančioje gulimoje padėtyje su pranajamomis ir vizualizacijomis, sustiprinta sankalpa (ketinimu, nuostata), kuri leidžia išsilaisvinti nuo nereikalingų įpročių, kompleksų, nerimo ir pasiekti tam tikrus siekius. Joga-nidrą dažnai vadina psichiniu miegu, giliu atsipalaidavimu su vidiniu suvokimu. Viena joga-nidros valanda lygi keturioms įprasto miego valandoms.

Kundalini-joga

Šiuolaikinė jogos kryptis, pasaulyje paplitusi 1960 metais dėka Jogi Bhadžano. Anksčiau ši technika buvo perduodama tik nuo mokytojo to vertam mokiniui. Tais metais Amerikoje buvo narkomanijos, alkoholizmo ir kitų priklausomybių bumas ir Kundalini-jogos praktika tapo gelbėjimosi ratas siekiant grąžinti žmogų į sveiką gyvenimo būdą. Žmogus, neseniai pradėjęs užsiiminėti efektyvia Kundalini-joga, per trumpą laiką gali patirti neįtikėtiną energijos prabudimą ir leisti sau pakeisti priklausomybes naujais patyrimais. Nuo 90-ųjų praėjusio šimtmečio metų Kundalini-jogos stilius prieinamas ir Rusijoje. Kundalini-jogoje naudojamos klasikinės hatha-jogos asanos su dinaminiais elementais, suvienijančiais specialias krijų sekas, su intensyviomis kvėpavimo technikomis, koncentracijomis, mudromis, bandhomis (energetiniais užraktais), mantromis.

Joga 23

Joga 23 pagrindą sudėjo Andrejus Siderskis 2003 metais. Sistema vystėsi ir transformavosi pagal praktinį ir teorinį mokinių ir autorinio stiliaus kolegų įdirbį. Šiame stiliuje sudėti naujausi hatha-jogos srities privalumai, kovų menų, šiuolaikinių sportinių treniruočių sistemų, fitneso, plaukimo ir frydaivingo. Asanos jogoje 23 atliekamos su metronomu ir užduotu tempu ir ritmu, dažniausiai standartiniu visiems, kartais naudojama švytuoklė nustatyti būtinas asanas praktikų grupėms. Šios praktikos pagrindas yra 23 matricos, pristatančios bazinius pratimų rinkinius, kurie yra pagrindas šios krypties jogos užsiėmimams. Visi pratimai išskirstyti per penkis lygius nuo paprasto iki sudėtingo. Egzistuoja netgi specializuotos treniruočių programos, pavyzdžiui, frydaiverių, specialių tarnybų ir netgi kosmonautų paruošimui.

Universali joga

Kryptis, kuria įkūrė jogos meistras Andrejus Lappa. Universalios jogos pagrindas yra kompleksinė sistema, kuri turi savyje patirtį ir praktikas iš Ajengaro, Tibeto Himalajų jogos, Aštanga Vinjasa jogos komplekse su autorinėmis individualiomis metodikomis. Jogos užsiėmimai pristato subalansuotą praktiką, suvienijančią klasikines statistines ir dinamines asanas ir kompleksus (Surja Namaskar, Čandra Namaskar, Šivos Šokį), pranajamas, mantrų giedojimus, mudras, rasas (psichoenergines technikas audialinių ir vizualinių kanalų kontrolei), drišti.

Universali joga neturi griežtų ir nekintančių schemų, apribojimų, kurių būtų reikalaujama laikyti praktikuojančiam. Kiekvienas instruktorius gali keisti ir pakreipti praktiką taip, kaip laiko tai reikalingu, sudedant įvairius metodinius akcentus atitinkamai su individualiais tikslais. praktika turi būti laisva ir sąmoninga.

Išvara joga

Išvara jogos stiliaus įkūrėjas yra Anatolijus Zenčenko. „Išvara” verčiant iš sanskrito reiškia „Vidinis Mokytojas”, „Dvasia”, dieviškoji forma, neturinti išorinio pasireiškimo. Asanų praktika atstatoma nuo viršaus į apačią – nuo viršugalvio iki pėdų ir iš apačios į viršų – nuo pėdų į viršugalvį, kontroliuojant kiekvieną kūno dalį. Akcentas Išvara jogoje atliekamas į kūno sitmetrijos atstatymą ir tik po tam tikro fizinio lygio pasiekimo mokiniai pereina prie pranajamos ir meditatyvių praktikų, ypatingas dėmesys skiriamas atsipalaidavimo būsenos išlaikymui net sudėtingose padėtyse. A. Zenčenko sako, kad šis jogos stilius leidžia praktikuojančiam įsiklausyti į savo dvasinę pradžią ir rasti „Vidinį Mokytoją”, tuo pačiu formuojant asmeninius individualius užsiėmimus.

Jogaterapija

Tai sveikatos atstatymo ir žmogaus susirgimo profilaktikos sistema. Instrumentais gali būti asanos ir pranajamos, taip pati r įvairūs meditacijų variantai, specialus mitybos rėžimas, organizmo valymo metodikos – šatkarmos.

Jogaterapija kaip mokslo sritis įgavo aktyvų paplitimą XX amžiuje Indijoje, o tuomet visame pasaulyje. Svami Šivananda, gydytojas pagal išsilavinimą, populiarizavo jogą ir jogaterapiją. Jogaterapija rekomenduojama esant bet kokioms problemoms su kūnu, pradedant nuo plokščiapadystės ir užbaigiant tarpslankstelinėmis išvaržomis. Asanos daro poveikį gerokai giliau nei gydomoji gimnastika, nes atliekamos psichofiziologiniame lygyje, tuo tarpu fiziniai pratimai dažnai turi išorinį pobūdį. Todėl jogaterapija taip pat naudojama esant vidinių organų susirgimams ir gali netgi padėti su psichoemocionalių būsenų koregavimu. Užsiėmimai vyksta lėtame ritme, su ilgomis statinėmis fiksacijomis ir švelniomis pranajamomis.

Korektiškas priėjimas prie stuburo – KPP

Tai jogos asanų atlikimo metodika, nukreipta į stuburo sustiprinimą ir stuburo sveikatos išsaugojimą. Šio stiliaus technologiją galima išreikšti trimis terminais: ištempimas, sustiprinimas, atpalaidavimas. Stuburo ištempimas atliekamas su raumenų pagalba, išsidėsčiusiais aplinkui stuburą. Sustiprinimas tai poveikis su asanų pagalba į stuburo segmentus, elastingumo ir lankstumo padidinimas sveikose stuburo sąnarių judėjimo kryptyse, aplinkui stuburą esančių raumenų sustiprinimas. Dėka to padidėja aplinkinių audinių trofika, įskaitant raumenų raiščius, o taip pat tarpslankstelinių diskų. Atpalaidavimas pagrįstas į stuburo koncentraciją asanų praktikos metu ir atsipalaidavimo periodu. Dėmesio nukreipimas ir sąmoningumas yra raktiniai sėkmingos praktikos faktoriai. Be to, pagrindiniai pratimai KPP metodikoje yra asanų atlikimo subalansavimas su kvėpavimu ir kumbhakų praktika: Sahita ir Kevala.

Šri Šri joga

Šio jogos stiliaus įkūrėjas yra Šri Šri Ravi Šankaras. Šri Šri joga – tai šiuolaikinis hatha-jogos stilius, suvienijantis džniana-jogą (žinių kelią), bhakti-jogą (tarnystės ir atsidavimo kelią) ir karma-jogą (nesavanaudiškos tarnystės kelią). Užsiėmimai papildo kitas praktikas ir neprieštarauja jokiems įsitikinimams. Metodika suderina asanas, meditacijas ir ritmiškas kvėpavimo technikas, pasiūlytas Šri Šri Ravi Šankaro, kurios vadinamos Sudaršan Krija. Mokymas išskirstytas į bazinį ir pažengusius kursus. Reguliarios praktikos duoda stabilų lankstumą, sustiprina kūną, nuramina protą ir vysto sąmoningumą.

Svastha-joga

Švelnus hatha-jogos stilius, sukurtas A. G. Mohano, vieno iš Šri T. Krišnamačarijos mokinių. Šio stiliaus pagrindas jogaterapija ir ajurvedinė praktika. Šis stilius turi detalų asanų atstatymą, statines pozas ir dinamines vinjasas (vinjasa-krama), bandhas (energetinius už\raktus), o taip pat skiria ypatingą dėmesį kompensuojančioms pozoms.

Perinatalinė joga

Joga moterims, kurios planuoja nėštumą arba jau laukia vaiko. Praktika adaptuota vaiko gimimo periodui nuo pasiruošimo pastojimui iki pirmų mėnesių po gimdymo. 70-uju pabaigoje – 80-ųjų pradžioje pirmasis specialistas, atkreipęs savo dėmesį ne tik į jogos praktikos adaptacijos svarbą motinystei, tačiau ir į būtinybę prieiti prie proceso kompleksiškai, juo tapo Kembridžo universiteto medikė antropologė ir jogterapeutė Fransuaza Fridman. Savo tyrimuose ji panaudojo žinias iš medicinos, akušerijos, psichologijos, ajurvedos, jogos ir antropologinių gimdymo praktikų pasaulio tyrimų. Nekintantis jogos komponentas nėščiosioms yra darbas su dubens dugno raumenimis, kas padeda paruošti gimdymo kelius. Užsiėmimuose skiriamas dėmesys fiziniams,m emociniams ir dvasiniams nėščios moters poreikiams. Švelnūs dinaminiai pratimai suteikia sveikatinimo efektą bendrai mamos ir vaiko būklei, priveda prie lankstumo ir paslankumo, nuima krūvį nuo sąnarių, palengvina būseną esant patinimui. Mokomi paprasti atsipalaidavimo būdai ir ypatingos kvėpavimo praktikos, mantrų giedojimas, leidžiantis moteriai kontroliuoti savo emocijas, kas, be abejonės, padės lengviau praeiti per gimdymo procesą.

Akro-joga

Šiuolaikinis jogos stilius, kurio įkūrėjais laikomi Džeisonas Nemeromas ir Dženni Saur-Klain, kurie įkūrė savo mokyklą JAV XXI amžiaus pradžioje. Akro joga – tai porinė praktika, kuri suvienija hatha-jogos pratimus, akrobatiką ir gydymo meną. Užsiėmimuose vienas iš partnerių būna kaip atrama, kitas keičia asanas tiesiog ore.

Akro-joga galima užsiiminėti ne tik poroje – tai gali būti treniruotės po vieną arba tryse. Pagrindinė akro-jogos paslaptis ne atleto jėgose, o teisingame balanse. Savo originalų akro-jogos stilių kūrėjai vadina „oro skrydžių mokykla”. Jie atidirbdavo iš karto dvi sistemas: terapinę ir sportinę akrobatinę. Jau po keleto metų po sukūrimo, akro-joga tapo mėgstamiausiu studentų užsiėmimu Šiaurinėje ir Lotynų Amerikoje.

Bikram joga

Bikram jogos stilius yra autorinė jogo Bikramo Čoudhuri metodika. Pagrindinis šios krypties ypatumas yra tas, jog užsiėmimai atliekami įkaitintose patalpose su tropinio klimato sąlygomis, temperatūra 37-40 laipsnių šilumos ir didele 40% drėgme. Praktikos metu atliekama dinaminė seka, sudaryta iš 26 hatha-jogos asanų ir dviejų kvėpavimo pratimų. Padėties fiksacija vienoje asanoje vyksta ne daugiau nei minutę. Dinaminė Bikram jogos praktika ir aukšta temperatūra padeda sustiprinti prakaito išskyrimui ir išvesti toksinus ir šlakus iš organizmo. Tačiau ši jogos rūšis turi reikšmingą kontraindikacijų sąrašą.

Sama joga

Sama joga arba Dervišų joga kildinama iš senovinių rytų mokymų, kurie remiasi į jogos, daoso, sufizmo ir dzen filosofijų mokyklas. Užsiėmimai vyksta pagal tam tikrą struktūrą ir sudaryti iš meditacijos, tempimų, judesių koordinacijai, šokių, arkanų (ypatingų judesių, reiškiančių transformacijos procesą, pasivertimą), atsipalaidavimą. Esminis praktikos elementas – tai dėmesys savo gestams, judesiams, kūno pozicijai, savo kvėpavimui, mintims. Praktikuoti Sama-Jogą gali bet kokio amžiaus žmonės.

Joga hamakuose (FLY yoga)

Jogos užsiėmimai vyksta specialiuose hamakuose, pritvirtintuose prie lubų arba skersinio. Joga hamakuose duoda papildomą galimybę atlikti asanas lengviau, taip pat kaip išsilenkimus, ištempimus, kulversčius ir perverstas padėtis. prieš užsiėmimą FLY-joga būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra rimtos kontraindikacijos, kurių atvejyje praktika atliekama pagal individualią programą, suderintą su instruktoriumi.

Vinjasa-flow joga

Vinjasa-flow joga – vienas iš jogos stilių. Vinjasa – tai „kvėpavimo ir judesio ryšys”, „kvėpavimo-judėjimo pratimų sistema”, flow vertime iš anglų kalbos reiškia „srautas”, „tekmė”.

Praktika Vinjasa-flow stiliuje siūlo tolygų perėjimą iš vienos pozos į kitą su vinjasų pagalbą (dinaminių perėjimų tarp asanų), kurios sujungtos kvėpavimu.

Skirtumas nuo Aštanga-vinjasa jogos yra tas, kad šiame stiliuje nėra griežtai sudarytos sekos, asanos gali būti atliekamos laisva tvarka, išsaugant nepertraukiamą judėjimą ir kvėpavimą praktikos metu.

Seka sudaryta „bangomis”, suderina įtampą ir atsipalaidavimą, net stuburas juda banguotai. Nepertraukiama praktika atneša kiekvieno judesio suvokimą, be išsiblaškymų į minčių šurmulį. Reguliari praktika daro žmogaus kūną tvirtesniu ir jaunesniu, vysto koncentraciją, prabudina gebėjimą valdyti vidinę energiją (praną).

Jantra-joga

„Jantra” – sanskrito žodis, kuris gali reikšti „geometrinę formą”, tokią kaip mandalą, tačiau verčiant į Tibeto kalbą „jantra” (tib. trulkor) reiškia „kūno judėjimas”. Jantra-joga – tai senovinė Tibeto jogos sistema, įtraukianti fizinę judėjimo seriją, atliekamą tam tikru griežtu ritmu ir kvėpavimu, koncentracijos metodai. Jantra-jogos įkūrėju laiko mahasiddhą Humkarą, kuris perdavė žinias Guru Padmasambhavai, o tas savo ruožtu Tibeto jogui Vairočanai VIII amžiuje Tibete.

Egzistuoja daugybė Jantros sistemų, priskiriamų įvairiems buddistiniams tantriniams mokymams, tačiau vienintelė sistema, paplitusi dabartiniu metu vakaruose yra Jantra-joga, kuros nuo 1970 metų moko Tibeto mokytojas Čogjal Namkai Norbu. Jantra-jogoje tam tikri kūno judesiai suderinami su kvėpavimu ir ritmu, vadinami jantromis, kurie panašūs į klasikines hatha-jogos asanas, tačiau jų atlikimo būdas reikšmingai skiriasi. Vienas iš pagrindinių momentų yra tame, kad patys kūno judesiai tokie, kad jie padeda valdyti kvėpavimą. Pilna Jantra-jogos Vairočanos sistema sudaryta iš 108 elementų – jantrų ir pranajamų. Joje egzistuoja paruošiamosios, pagrindinės ir baigiamosios praktikos. Rezultate gyvybinė energija harmonizuojama ir leidžia protui atrasti ramią būseną, kurią įprastai vadina stebėjimu.

Radžahiradža-joga

Radžahiradža-joga (verčiant iš sanskrito „karalių karalius”, radža arba karalius – tai protas, o karalių karaliumi nustato sielą arba atmaną, individualią sąmonę) atsirado maždaug prieš 2000 metų, jos kūrėju laikomas Mahariši Aštavakra, šį stilių atkūrė šiuolaikinis jogos praktikos meistras Šri Šri Anandamurti. Mokymą radžahiradža-jogoje atlieka vienuoliai (ačarijai-sannjasiai) priklausomai nuo individualių užsiiminėjančių ypatybių. Būdingi ypatumai yra asanų atlikimas tam tikrame kvėpavimo rėžime, taip pat mintimis kartojimas išta-mantros (individualios mantros, kuri gaunama iš ačarijos), atsipalaidavimas po kiekvienos asanos atlikimo, suderinantis koncentraciją į aukščiausias čakras (kaip taisyklė anahata arba agja-čakrą).

Juddha-joga

Juddha-joga (nuo sanskrito šaknies „juddh” – „pagrindas”) – „kovos joga”, senovinė laosų jogos sistema, atėjusi iš rytų kovų sistemos Kung-fu. Jogos praktikos turi 49 dinaminius hatha-jogos pratimų kompleksus vystymui ir harmonizavimui visų organizmo sistemų, įtampos ir blokų nuėmimui ir sveikatinimui fiziniame ir mentaliniame lygiuose, ypatingas dėmesys skiriamas stuburui ir juosmeniui, naudojami įvairūs kvėpavimo principai (teisingas kvėpavimas pilvu)ir meditacijos, pratimai viršžmogiškų galimybių pasiekimui, sapnų joga, aukščiausios Kung-fu sistemos.

Jin-joga

Jin-jogos šaknys yra tradicinė hatha-joga ir daosų praktikos. Šio stiliaus ypatumai yra ilgas pasyvus asanų laikymas pilname atsipalaidavime. Užsiėmimų metu vystosi ir tvirtėja raumenys, sąnariai pasilieka švelnūs ir lankstūs ir tai leidžia atpalaiduoti gilius jungiamuosius audinius. Jin-joga kaip akupunktūros seansas, kuris atliekamas savarankiškai. Per užsiėmimus seka taip pat dažnai nukreipta į tam tikrų energetinių kanalų vystymą (žinomų jogoje kaip nadi, o kinų medicinoje kaip meridianai), kas padeda pagerinti vidinių organų ir imuninės sistemos darbą, o taip pat emocinę būklę.

Tripsihora joga

Hatha-jogos stilius, sukurtas šiuolaikinio baleto meistro Edvardo Klarko. Tripsihora joga pavadinta vienvardžio šokių kolektyvo garbei, kurios įkūrėjas praktikavo jogą ir vadovavo. Savo praktikose šokėjų paruošimui Edvardas naudojo Aštanga-jogos metodus. Taip susikūrė nauja jogos rūšis. Tripsichora-joga turi vinjasos principus (pratimų nuoseklumą), šokio elementus, kvėpavimą udžai. Praktikos vyksta nuo paprasto prie sudėtingo, tačiau sekos atlikimui būtina tam tikra ištvermė.

Ci-Jo Muliversal yoga

Jogos rūšis, sujungusi Ci-Gun, Tai Či ir Balio praktikas su tradicine vedine joga. Apie Ci-Jo metodą: tai viena iš teosofijos jogos formų, kuri išeina už rytų arba vakarų dvasinių praktikų ribų. Tai savęs pažinimo technika, kuri nėra nei rytų, nei vakarų, ji – universali. Apima įvairias jogos formas: hatha, bhakti, džniana, karma, mantra, laja, jantra, radža jogą. Praktikoje atliekamas Ci-Gun kompleksas, pranajama, asanos, giedojimas, vizualizacija, meditacija ir kitkas.

Saulės jogos metodas (SunShineYoga)

Autorinį SunShineYoga metodą atidirbo Anastasija Kuznešikova.

„Šis jogos stilius sukurtas megapolio gyventojams, kurie neturi galimybės pilnavertiškai gauti saulės energijos, dėl ko „mėnulio” (pasyvi arba tamsi) asmenybės pusė dominuoja ir, kaip to pasekmė, pasireiškia nuovargis ir depresija.”

Ši metodika turi švelnią, tačiau pradirbančią visą kūną asanų praktiką įvairaus sudėtingumo lygio, dinamines vinjasas, pranajamas, vizualizacijas ir darbą su energetiniais srautais, meditacijas. Daug dėmesio skiriama sąmoningumui sraute ir darbui su energija.

STI-joga

Autorinė Anos Šein metodika. Jogos stilius pagrįstas ant ciklų – „kompleksai” asanų, nukreipti į tam tikrų raumenų grupių pradirbimą. STI joga sudaryta iš 12 autorinių sekų, nukreiptų į taškinį saugų darbą su kūnu: SETU BANDHA – išsilenkimai atgal, BALANSAS, HANUMANA CIKLAS – priekinis špagatas, SAMAKONA – priekinis špagatas, SUPTA – joga gulint, perverstos asanos, PADMA – lotosas, KARYS – virasana, virabhadrasana, pėdų jutimų įtraukimas, NS – žemutinės stovėsenos, jų detalus atstatymas, ARMUS – krūtinės ir pečių juostos atvėrimas, Radžaka – lengvumas išsilenkimuose ir lankstumas klubų sąnariuose, PARIVRITA – korektiškas priėjimas prie susisukimų, BUDDHA – koja už galvos.

Šešėlių joga (Shadow yoga)

Šešėlių jogos autorius skaitosi Šandor Remete. Tai vienas iš priėjimų prie hatha-jogos, kuris nagrinėja fizinio kūno apribojimus (blokus, įpročius), kaip sustingusių šešėlių sluoksnis. Su dinaminės sekos pratimais siūlomose sekose (iš viso jų 4), kvėpavimo technikose ir bandhose, kūnas išsilaisvina nuo nurodytų apribojimų, o protas išsilaisvina nuo sąlygoto egzistavimo uždangos. Šešėlių joga – tai esminių svarbių metodų ir tradicinės hatha-jogos sintezė su vidiniais koviniais menais. Taip pat naudojama „marma-stanos” padėtis (mokslas apie 108 gyvybiškai svarbius kūno taškus), mokslas apie „nadi” (subtilius kanalus) ir „vėjus” (pagrindinius vėjus).

Jėgos joga (Pawer-yoga)

Šio stiliaus įkūrėjas yra Beril Bender Berč. Mokyklos pagrindas yra Aštanga Vinjasa joga. 1995 metais Beril pasiūlė savo asmeninį požiūrį į jogą, kaip į instrumentą kūno ištobulinimui, siūlančią efektyvią fizinių pratimų sistemą ir neskirianti ypatingo dėmesio dvasiniam praktikos aspektui. Jėgos joga – tai vienas iš jaunų stilių, suvienijantis dinamiką ir statiką per vinjasas, atsipalaidavimą, koncentraciją, balansus ir kvėpavimo technikas, meditaciją, joga-nidrą.

Skirtingai nuo Pattabhi Džoiso metodikos, ši kryptis siūlo nuoseklumo variatyvumą, gerokai trumpesnes sekas, kiek supaprastintą asanų atstatymą ir sekos udžai bandhos-drišti nebuvimas.

Joga sulieknėjimui (Slim-yoga)

Stiliaus įkūrėja yra Ksenija Tiško. Joga sulieknėjimui arba Slim yoga – speciali hatha-jogos praktika, suderinanti diafragminį kvėpavimą su bandhų naudojimų. Užsiėmimuose naudojamos krijos ir pranajamos, asanos ir dinaminiai kompleksai, meditacijos, mantra Om.

Adekvati joga

Šiuolaikinis metodas, sudarytas Sergejaus Agapkino. Adekvačią jogą priskirią jogaterapijai, suderinančiai tradicines jogos praktikas ir šiuolaikinius medicinos ir mokslo pasiekimus. Praktikoje naudojamos žinios ir patirtis iš tradicinių jogos mokyklų. Šio stiliaus pagrindas – detalsu asanų atstatymas tradicijoje B. K. S. Ajengar, papildytas svastha-jogos pastatytais kompleksais A. G. Mohano, platus dinaminių praktikų arsenalas tradicijoje D. Brahmačari ir atsipalaidavimo praktikos. Užsiėmimai atstatomi nuosekliai, įtraukiant joga terapiją, sukšma-vjajamą, pranajamas, meditaciją, joga-nidrą.

Apnea joga

Metodo įkūrėjas yra Aleksadr Dudov. Sistema APNEA JOGA (apnea nuo graikiško „vėjo nebuvimas”, „be kvėpavimo”) – tai šiuolaikinė treniruočių sistema, suderinanti savyje senovines jogos technikas, cigūn, įvairias sportines ir fitneso treniruotes, o taip pat frydaiverių paruošimo metodus – narų į gilumą su kvėpavimo užlaikymais. Būtent sistematingas kvėpavimo užlaikymas valdant dėmesį atliekant asanas yra būdingas šiam šiuolaikiniam jogos stiliui.

Kaula-joga

Iljos Dunaevskio metodika. Kaula-joga – šiuolaikinis jogos stilius, atidirbtas rytų jogos mokyklų ir šiuolaikinio vakarų mokslo pagrindu. Užsiėmimai skirstomi į lygius, suderinamos švelnios dinaminės asanų ir vinjasų praktikos, ilgas statinių energetinių užraktų užlaikymas, pilnas jogų kvėpavimas, jantrų, mantros ir gongų meditacijos praktikos, laisvi šamanų šokiai.

Aišvara-joga

Aišvara joga (vertimas iš sanskrito „dieviškoji joga”) – tai disciplina, perduoda Šri Tathatos. Grupinė kompleksinė praktika, sudaryta iš asanų, pranajamų, meditacijos, mantrų ir bhadžanų giedojimo. Aišvara joga – tai Radža-jogos kelias, kuris pasirinko savęs pažinimo instrumentu kontrolę ir proto discipliną iš hatha-jogos – koncentracijos ir savianalizės.

Laisva joga (Yoga Freedom)

Autorinis Liudmilos Krivcovos metodas. Laisva joga – tai kompleksinis priėjimas ir darbo metodas su kūnu ir dvasia, sujungiantis skirtingas praktika individualios, porinės jogos, banginės gimnastikos, taip pat įtraukai šokio elementus, kontaktinę improvizaciją, kundalini-jogą ir kitas. Pratimai nukreipti į jautrumo ir lankstumo padidinimą, leidžia lengvai ir greitai nuimti įtampą kūne.

Atvira joga

Šio jogos stiliaus mokykloje Atvira joga pagrindas yra unikalus priėjimas – padėti žmonėms patiems rasti kelią į teisingą pratimų ir praktikų atlikimą. Atviros jogos mokykloje skaitosi, kad „teisingumo” atlikimo kriterijus gali būti tik vienas – tai vidinis harmonijos pojūtis ir džiaugsmo išgyvenimas praktikos metu. Atviros jogos praktika sudaryta iš: krija-jogos, hatha-jogos ir kitų įvairių jogos rūšių, pranajamų, mantrų, njasa jogos, radža-jogos, vizualizacijos jogos, meditacijos. Atlikimo metu instruktorius padeda rasti tokią padėtį, kuri leidžia maksimaliai atsipalaiduoti ir patirti džiaugsmą nuo jogos praktikos. Tai padėtis, kuri suteikia maksimalų pasitenkinimą. Askezės nedaleidžiamos.

Straipsnio autorė: Jogos klubo OUM.RU mokytoja Valentina Uljankina

Originalus straipsnis