Jogos nauda. Koncentracijos pagerinimas
Prieš pradedant gerinti mūsų koncentraciją, pabandykime išsiaiškinti, kas tai yra ir kam ji mums reikalinga. Koncentraciją geriausiu būdu galima nusakyti, kaip proto gebėjimą be trikdžių susifokusuoti į kažką vieno. Tai yra laikyti dėmesį pasirinktame objekte, naudojant valios pastangas.
Raktinis žodis – valios pastangos. Valios jėgą galima ir reikia vystyti, kaip ir koncentraciją. O paskui jau naudoti ją, kaip instrumentą mums reikalingoje kryptyje. Formaliai išskirstant bendrai tokių krypčių bus dvi: mūsų kasdienis gyvenimas ir meditacijos praktika jogoje. Tačiau pageidautina, kad finale šios dvi kryptys neišsiskaidytų, o viena lydėtų kitą.
Įsivaizduokite, kaip pasikeistų mūsų gyvenimo kokybė, jeigu mes iš tiesų galėtume koncentruotis į tai, ką mes darome dabartiniu momentu ir jeigu meditatyvinė būsena mus lydėtų didelę laiko dalį. Tai suteiktų gerokai daugiau tvarkos, harmonijos, profesionalumo, įkvėpimo ir mūsų jutimo, emocijų subalansavimo. O su kuo iš tiesų susiduria žmogus, nesusimąstydamas apie savo dėmesio ir koncentracijos lygio pakėlimo kasdieniame gyvenime? Deja, dauguma iš mūsų susiduria su tuo, kad frazė „Gyvent čia ir dabar!“ pasilieka tik gražia ir mažai suprantama realybe, prie kurios ne taip lengva pasiekti.
Dalykas tame, kad prieš atnešant į kasdienį gyvenimą gebėjimą gyventi čia ir dabar, neužstringant ant apgailestavimų dėl praeities arba nerimo apie ateitį, reikia tai praktikuoti gerokai ramesnėje būsenoje. Būtent dėl to ir reikalinga meditacija ir koncentracija, kaip svarbi to sudedamoji dalis. Šiai treniruotei reikia įgūdžio, kuris vėliau perkeliamas į gyvenimą.
Klaidinga galvoti, kad medituojant ir koncentruojantis keletą valandų per dieną, mes tuo metu tiesiog atsistatome nuo stresų, užsiiminėjame dvasine praktika, atsipalaiduojame, o paskui vėl įsitraukiame į rutiną. Be abejonės pradžioje taip ir yra. Ir tai jau labai didelis proveržis į harmoningą ir džiaugsmingą gyvenimą. Tačiau idealiai nevertėtų atskirti dvasinės praktikos, kuriai, kaip taisyklė, skiriamas apribotas laikas, nuo kasdienio gyvenimo.
Paaiškinsiu, ką turiu mintyje. Kažkas iš išmintingų žmonių pasakė: Gyvenkite taip, kad bet kuriuo momentu būti pasiruošusiu numirti arba pričiastitsa“. Tai reiškia, kad sąmoningumo ir vidinės švaros lygis pas tokį žmogų labai aukštas ir kad tai jo pastovi būsena, o ne tik keletas valandų per dieną. Juk nėra ypatingos prasmės būti sukoncentruotu valandą, o paskui daryti viską, kaip papuolė.
Todėl koncentracijos praktika turi privesti mus prie labai aukšto sąmoningumo lygio ir viso mūsų gyvenimo transformacijos. Susikoncentravęs į savo darbą žmogus gali padaryti jį gerokai greičiau ir efektyviau. Gebėjimas koncentruotis į nustatytą tikslą su didele tikimybe garantuoja jos pasiekimą. Koncentruojantis į maisto valgymą arba kvėpavimą, mes gauname nuo šių procesų papildomą energiją. Ir atvirkščiai, tokie dalykai, kaip visos įmanomos avarijos, gydytojų klaidos, nesveikas gyvenimo būdas ir netgi neteisingas profesijos pasirinkimas, pagrinde iššauktas negebėjimu laiku susikoncentruoti į pagrindinį tikslą. Iš to darome išvadas, kad koncentracijos praktika būtina pradžiai kaip įgūdžio atidirbimas, pasirinktu apribotu laiku, o paskui jau mes galėsime palaipsniui integruoti tai į mūsų kasdienį gyvenimą. Čia svarbiausia neskubėti ir reguliariai praktikuoti!
Dabar panagrinėkime kaip pagerinti mūsų koncentraciją ir kokios praktikos tam tiks. Viena iš pačių prieinamiausių ir maloniausių praktikų, iš karto daranti keletą teigiamų efektų mums, vadinasi trataka. Mentaliniame lygyje ji padės mums:
– nuraminti nervinę sistemą,
– sustiprinti ir išlavinti atmintį,
– pagerinti miego kokybė,
– nuraminti protą,
– išlavinti sąmoningumą.
Fiziniame lygyje:
– palaipsniui išvalyti nosies-ašarų kanalus,
– atpalaiduos ir išvystys akių raumenis,
– pagerins regėjimą.
Kontraindikacija yra glaukoma ir aštrūs uždegiminiai akių susirgimai. Atlikimo technika. Yra du variantai – koncentracija į tašką ir į žvakę. Panagrinėkime variantą su žvake.
Atsisėskite į tylią vietą, kur jums niekas netrukdys. Optimalus laikas – anksti ryte, kai prabudote arba prieš miegą. Galima panaudoti taimerį. Užsekti nuo 3 iki 15 minučių pradžiai. Pastatykite žvakę akių lygyje 50-60 centimetrų atstumu. Užgesinkite kambaryje šviesą, jeigu reikia.
Toliau pati praktika:
1. Stebėkite žvakės liepsną kol pradės bėgti ašaros arba atsiras degimas akyse, stenkitės nemirksėti.
2. Pasistenkite atjungti vidinį dialogą ir žiūrėkite susikoncentravę į liepsną.
3. Atsekite įmanomą įtampą kūne, ypač galvos, pečių ir akių srityje, atpalaiduokite jas.
4. Tuomet užmerkite akis ir stebėkite žiūrėti į šviesos dėme, neleidžiant jai persikelti arba susidubliuoti iki tol, kol ji neišnyks (tai vidinė trataka).
6. Pabaigai galima padaryti lengvą akių gimnastika.
Svarbus papildymas bus žinojimas to, kad kuo labiau jūsų žvilgsnis bus nepajudinamas, tuo lengviau bus nuraminti mintis. Pasistenkite būti iki tam tikro lygio procese, tačiau be nereikalingos įtampos. Šios labai paprastos praktikos reguliarumas pagerins jūsų gebėjimą koncentruotis į momentą čia ir dabar, palaipsniui prives protą prie gilaus ramybės būsenos, subalansuos emocijas ir pasitarnaus geru pasiruošimu meditacijai ir stebėjimui.
Dar viena labai gera praktika – tai koncentracija į kvėpavimą. Kvėpavimas pas mus visada su savimi, todėl praktikuoti galima praktiškai visur. Tačiau pradžiai geriau papraktikuoti atsiskyrusioje tylioje vietoje, kad įgauti pirminę patirtį. Gerai, jeigu yra galimybė pakvėpuoti švarioje vietoje, kur yra šviežio oro srautas.
Taigi:
1. Sėskite į bet kokią patogią padėtį su tiesiu stuburu ir užmerkite akis. Smakrą laikykite paraleliai grindims. Apranga turi būti laisva ir nevaržyti jūsų.
2. Atpalaiduokite kūną, neužspauskite pečių. Rankas galima padėti ant kelių.
3. Pradėkite stebėti kvėpavimą, nustatę dėmesį į bet kurį tašką, kur jaučiate iškvepiamą orą (nosies šnerves, viršutinis gomurys, krūtinės centras.
4. Kvėpavimas turi būti natūralus, negreitinkite ir nelėtinkite jo.
5. Jeigu protas blaškosi į mintis, tolygiai grąžinkite jį prie kvėpavimo proceso stebėjimo. Prisiminkite apie savo tvirtą ketinimą pagerinti koncentracijos įgūdį.
6. Dėmesiu lydėkite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Pajauskite, kaip palaipsniui nusiramina protas ir nervų sistema.
7. Toliau tęskite praktiką komfortišką laiką, pageidautina, ne mažiau 10-15 minučių. Ant iškvėpimo atmerkite akis ir užbaikite praktiką.
Kvėpavimo stebėjimą labai gerai praktikuoti taip pat asanų atlikimo metu. Tai padarys procesą gerokai sąmoningesniu ir efektyvesniu, sumažins traumų riziką, pagrinde kylantį nuo nedėmesingumo į savo pojūčius kūne. Ramus kvėpavimas ir jo stebėjimas subalansuos mūsų emocijas ir nuramins protą. Koncentruotis į jį lengva ir malonu. Vėlgi svarbiausia – reguliarumas. Tegul tai bus po 10 minučių kiekvieną dieną, nei retkarčiais po valandą, kaip gausis. Neverta užsikrauti ant savęs per daug.
Ir dar keletas praktikų variantų koncentracijos pagerinimui.
– Susikoncentravimas į garsą. Galima pasirinkti tiksinčio laikrodžio garsą ir stengtis pilnai panirti tik į šį garsą. Labai gerai taip pat giedoti mantrą Om, koncentruojantis į anahata-čakrą ir į giedamos mantros vibracijas, kurios išsivaikšto po kūną. Nepertraukiamas giedojimas to universalaus kosminio garso ne tik padės pagerinti koncentraciją, tačiau ir išvalys mūsų energiją ir protą nuo viso negatyvo, kuris sukauptas iki to.
– Šavasanos praktika. Nuosekliai koncentruojame dėmesį į įvairias kūno dalis ir atpalaiduojame jas valios pastangomis. Visu dėmesiu panyrame į pojūčius kūne. Tokios praktikos bonusas – tai sveikas sapnas ir daugybės įtampų kūne nuėmimas, kurios nesuvokiamos įprastame rėžime, nes netgi miegame su užspaustais raumenimis. Kartu su tam tikros dalies atsipalaidavimu gali išeiti ir ligotos emocijos, kurios ten kaupėsi metų metais.
– Koncentracija į daiktą. Pasirinkite bet kokį daiktą savo skoniui ir pilnai panirkite į jo stebėjimą. Galvokite kaip ir iš ko jis padarytas, jo naudingos savybės, paskirtis, patogumas ar nepatogumas naudoti. Spalva, faktūra, tūris, išraiška. Pabandykite rasti viską, ką galima apie jį pasakyti. Pasistenkite daugiau į nieką nesiblaškyti.
Iš bendrų rekomendacijų koncentracijos sustiprinimui: verta apriboti per daug didelę aktyvią išorinę veiklą. Pagal galimybes filtruoti informaciją, kuri mums ateina. Gerai laikas nuo laiko laikytis pilnos tylos praktiką, bent keletai valandų per dieną. Toliau atnešant vis daugiau sąmoningumo į kasdienį gyvenimą, pasistenkite praktikuoti panirimą būtent į tą veiklą, kuria užsiiminėjate būtent dabar. Kai valgote – valgykite, neskaitykite ir nežiūrėkite naujienų šiuo momentu. Kai ruošiate maistą – ruoškite jį su meile, pilnai pašventę save tam, kai tvarkotės kambarį – padarykite tai maksimaliai kūrybiškai, įsitraukdami į šį procesą. Ir taip toliau. Prisiminkite, kad žmogus, kuris praktikuoja dėmesingumą reguliariai, vystosi labai greitai. Beje, visose sferose vienu metu. Čia svarbu priminti, kad pageidautina užsiiminėti asmeniniu tobulėjimu ne iš egoistinių motyvų, o visų gyvų būtybių gerovei, kurios mus supa, juk finale viskas tai ir esame mes!
Linkiu visiems geros ir suteikiančios rezultatą praktikos.
Om
Straipsnis išverstas iš tinklapio www.asanaonline.ru
