Joga ir karma: kaip pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę
Suvokimas „karma” šiandieną plačiai paplito ir seniai išėjo už filosofijos ir religijos ribų, kuriose iš pat pradžių atsirado. Reinkarnacija ir karmos dėsnis – tai pagrindiniai indų filosofijos suvokimai, o taip pat induizmo, buddizmo, džainizmo ir sikhizmo. Žinių prieinamumas ir paplitimas dažnai priveda prie jų esmės, vertybių praradimo ir suvokimų apkeitimo. Šiame straipsnyje išnagrinėsime karmos reikšmę jogoje, karmos rūšis, o taip pat galimybes ir būdus daryti poveikį karmai.
Karma ir jogos filosofija
Verčiant iš sanskrito „karma” reiškia ‘veiksmas’. Šiuo atveju veiksmu suprantami ne tik poelgiai, tačiau taip pat ir žodžiai bei mintys. Karmos dėsnis – tai priežasties-pasekmės ryšių dėsnis. Priežastis yra atliktas veiksmas (poelgis, žodis, mintis), pasekmė – šio veiksmo rezultatas ateityje. Jeigu žmogus paėmė karštą daiktą, įvyksta nudegimas. Yra priežastis atlikto veiksmo pavidale ir yra pasekmė – tai atsiradęs rezultatas. Pavyzdyje su nudegimu viskas akivaizdu, nes rezultatas kyla akimirksniu ir nesudėtinga nustatyti ryšį. Tačiau dažnai rezultatas pasireiškia ne iš karto, o būna nutolęs laike ir štai tuomet kyla sunkumas suprasti priežasties-pasekmės ryšius.
Karmos dėsnis glaudžiai susijęs su reinkarnacijos suvokimu (sielos atgimimu), būtent todėl priežastis ir pasekmė gali būti išskirstyta laike per kelis gyvenimus. Žmogus gali visą gyvenimą apgaudinėti kitus žmones, tačiau negauna greito atpildo šiame gyvenime, tačiau kitame gyvenime gali tapti apgavikų auka, stebėdamasis, kodėl toks nesąžiningas gyvenimas. Tačiau kiekvienas gauna lygiai tai, ko nusipelnė, visatos dėsniai vienodai sąžiningi visiems. O dėsnio nežinojimas neišlaisvina nuo atsakomybės.
Karma veikia bet kokiems poelgiams. Atlikdamas gerus veiksmus, žmogus gauna geros karmos vaisius.
Skaitosi, jog kol yra karma, gyva būtybė pasilieka sansaros rate (atgimimų cikle).
„Karma kaip bumerangas, ką jūs atiduodate, viskas grįš jums.” Rašida Rou
Karmos rūšys jogoje
Joga išskiria keturias karmos rūšis:
1. Sančita-karma. Tai visos karmos visuma, kurią sukaupė žmogus jo gyvenimo rezultate. Jai priskiriami tiek negatyvūs, tiek ir geri poelgiai. Šis karmos tipas išsaugomas ir daro poveikį būsimiems gyvenimams.
2. Prarabdha-karma. Dar ją vadina subrendusia karma, kuri realizuosis artimiausiu metu. Kad išreikšti vienų ar kitų rezultatus, turi susidėti tam tikros aplinkybės, sutikti reikiami žmonės. Prarabdha-karma skirstoma į tris rūšis: dridha – tai žiauri arba fiksuota karma, kurios negalima pakeisti ir jos rezultatus bet kokiu atveju teks pergyventi. Adridha – tai švelni karma, pasiduodanti įtakojimui. Dridha-adridha – dalinai pasiduoda pokyčiui.
3. Krijamana-karma. Tai dabartiniai žmogaus veiksmai, kurie ateityje prives prie tam tikrų rezultatų. Kai yra karmos dėsnio suvokimas, visi poelgiai, žodžiai ir mintys tampa gerokai labiau sąmoningi, sustiprinti gera motyvacija aukščiausiems tikslams, juk viskas tiesiogiai daro poveikį ateičiai.
4. Agami-karma. Tai taip pat ateities karma, tik ji priskiriama, greičiau ne žmogaus veiksmams, o ketinimams (motyvacijai atlikti veiksmą), juk jie taip pat daro įtaką rezultatui. Žmogui verta saugotis savo minčių. Prieš pagalvojant, pagalvok, juk mintis Visatos mastu – tai taip pat poelgiai.
Kaip joga padeda valdyti karmą
Gilus suvokimas ir pastovus prisiminimas apie karmos dėsnį jau padeda tapti gerokai sąmoningesniais ir atsakingesniais savo pasirinkimuose, poelgiuose, kalboje ir mintyse. Siekiant išvalyti ir pagerinti karmą egzistuoja įvairūs būdai.
Trys jogos rūšys karmos valymui ir pagerinimui:
1. Karma-joga. Pažodžiui verčiasi kaip ‘veikimo joga’. Ji pagrįsta ant besąlygiškos tarnystės, tai yra savo pareigos ir atsakomybių atlikimas (dharmos) be prisirišimo prie rezultato ir savo darbo vaisių. Karma-jogas laisvas nuo savo norų ir nuo mentalinio nerimo apie savo veiklos rezultatą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai neįvykdoma, juk materialaus pasaulio sąlygose ir pastovaus savęs lyginimo su kitais ir jų pasiekimais sunku pasilikti be troškimų. Tačiau treniruotės ir reguliarios pastangos anksčiau ar vėliau padės realizuotis šioje kryptyje.
2. Džniana-joga arba gjana-joga.Verčiant iš sanskrito reiškia ‘žinių kelias’. Dažnai progresui dvasiniame kelyje trukdo žinių nebuvimas ir iliuzijos, suformuotos prote. Praktikuojančiam svarbu atsisakyti nuo dualumo principo ir išmokti nesutapatinti savęs su savo mintimis ir emocijomis. Pagrindinės džniana-jogos praktikos – tai šventraščių studijavimas, mokymų apmąstymas ir analizė, koncentracija, meditacija, mantros. Įsisavinant tūkstantmečių išmintį, jau nebeįmanoma pasilikti tokiais kaip prieš tai.
3. Radža-joga arba karališka joga. Ši jogos rūšis numato darbą su protu, jo kontrolė per meditaciją, iliuzijos nuo realybės skirtumo suvokimas, o taip pat išsilaisvinimo pasiekimas. Radža-joga sudaryta iš keturių laiptų, prieš kuriuos eina keturi hatha-jogos laiptai. Aštuoniapakopė joga pirmiausiai buvo aprašyta Patandžalio sūtrose.
• Jama (moraliniai principai kaip apribojantys veiksmai): neprievarta (ahimsa), teisingumas (satja), nevogimas (astėja), susilaikymas nuo malonumų (brahmačarija), dovanų nepriėmimas (aparigraha).
• Nijama (etiniai-moraliniai principai kaip rekomenduojami veiksmai): švara (šaučia), pasitenkinimas (santoša), asketizmas (tapasja), asmeninis tobulėjimas (svadhjaja), veiksmų paskyrimas Dievui (Išvara pranidhana). Jama ir nijama atliekami kūno, kalbos ir proto lygyje.
• Asanos – kūno padėtys, pratimai, kurie iš pat pradžių buvo paskirti paruošti kūną ilgam meditacijos pozų laikymui, kurios būtinos koncentracijos praktikai ir panirimui į gerokai gilesnes sąmonės būsenas. Šiandieną asanas dažniausia naudoja fizinės sveikatos palaikymui ir retai darbui su subtilaus kūno energijomis.
• Pranajama – kvėpavimo pratimai, kuriuos praktikuoja tiek derinyje su asanomis, tiek ir savarankiškai. Globalia prasme pranajamas galima iškirstyti į tonizuojančias ir atpalaiduojančias. Pagrindinėms hatha-jogos kvėpavimo praktikoms priskiriama: pilnas jogų kvėpavimas, uddžai, kapalabhati, bhastrika, anuloma-viloma, nadi-šodhana, anapanasati, sitali/šitali, bramari, suryabhedana. Pranajama padeda subalansuoti vidinę būseną, pasiruošti gerokai rimtesnėms radža-jogos praktikoms.
Keturi karališkos jogos laiptai:
• Pratjahara – juslių atitraukimas (regimųjų, klausos, lytėjimo ir t.t) nuo išorinių objektų į vidų, į savo vidinę būseną.
• Dharana – ilgo dėmesio laikymo į vieną objektą technika.
• Dhyana – būtent nuo šio laipto prasideda meditacijos praktika, o stebėjimo pojūtis, kuriuo praktikas lyg išnyksta, galima laikyti šios praktikos sėkme.
• Samadhi – paskutinis radža-jogos laiptas ir tikslas. Tai absoliutaus nušvitimo būsena, kurios metu jogas pilnai ištirpsta, susilieja su viskuo esančiu, pažįsta savo tikrąją prigimtį.
Daugybė praktikų leidžia pasirinkti maksimaliai tinkamus ir efektyvius instrumentus konkrečiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti, kad rezultatas visų pirma kyla nuo konkretaus sąveikavimo su žmonėmis ir visomis gyvomis būtybėmis. Jeigu žmogus pasiekė tobulumą asanose, tačiau neišmoko harmoningo santykio su žmonėmis ir visomis gyvomis būtybėmis įskaitant moralines ir etines normas, tai ir rezultatas bus atitinkamas. Motyvacija, tikslai ir ketinimai yra pradinis taškas Aukšti, švarūs ir šviesūs motyvai sukuria gerovinius veiksmus ir gerovinę karmą.
Karmos įtaka sveikatai ir gerovei
Pirma ant ko žmogus pajaučia karmos pasireiškimą – tai sveikatos ir gerovės būsena savo gyvenime. Ajurvedoje (tradicinėje indų medicinoje) ligos skirstomos į karmines ir įgautas. Užsiiminėjant savimi su aukščiau paminėtų praktikų pagalba, žmogus gauna gerovinę karmą kaip tvirtą sveikatą.
Kodėl svarbu dėmesingai atsižvelgti į kitų sveikatą ir neprovokuoti kenksmingų įpročių? Demonstruojant nesveiką gyvenimo būdą žmogus rizikuoja kituose gyvenimuose patekti į tokių žmonių ir priklausomybių įtaką.
Mūsų gyvenimo įvykiai tiesiogiai priklauso nuo karmos. Nemalonumai, pasireiškiantys fiziniame lygyje, tiesiu tekstu nurodo apie negerovinę karmą. Kuo greičiau žmogus tai suvoks, tuo didesnė tikimybė pas jį bus pokyčiams.
Svarbu prisiminti, kad ne tik mūsų veiksmai, tačiau ir to kas vyksta suvokimas ir santykis į tai neša likimą lemiančią rolę.
Apibendrinimas
Elkis su kitais taip. kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi. Šis principas kaip negalima tiksliai aprašo karmos dėsnį ir duoda suvokimą kaip jis veikia. Karmos dėsnio suvokimas išskirtinai gerai motyvuoja iš pradžių analizuoti savo poelgius, žodžius ir mintis, o tuomet pozityviems pokyčiams gyvenime. Dalintis tuo sužmonėmis padeda padaryti pasaulį geresniu! Praktikuokite patys ir pagal galimybes mokykite aplinkinius sveikų įpročių!
Autorė: Ekaterina Peregudova
