Pasaka apie žveją ir žuvelę

Pasaka „Žvejys ir žuvelė” tai tarybinė animacija, sukurta pagal to paties pavadinimo A. S.  Puškino pasaką. Nufilmuotas “Sojuzmultfilm” studijoje 1950 metais. Animacija labai pamokanti. Už ryškius herojų personažus, jų įsimintinas frazes reikia dėkoti pasakos autoriaus genialumui ir tiems, kas įgarsino roles: M. Babanova, B. Čirkov, A. Zujeva bei kitiems artistams.

Siužetas: Vargingoje, senoje troboje ant jūros kranto gyveno senis su sene. Senis jūroje gaudė žuvį, o senė šeimininkavo namuose. Vieną kartą senis pagavo nuostabią auksinę žuvelę, kuri prakalbo žmogaus balsu. Žuvelė prašė paleisti ją į jūrą, o už tai pažadėjo išpildyti bet kokį senio norą. Bet senis buvo geras, nesavanaudis ir labai kuklus žmogus, todėl nieko neprašė žuvelės, o tiesiog paleido ją į laisvę. Kai senis grįžęs namo pas savo senę, papasakojo jai apie nepaprastą žuvelę, senė netikėtai ėmė niekinti jį ir prikaišioti, kad šis nieko iš žuvelės nepaėmė. Jai buvo labai gaila, kad senis tiesiog atsisakė galimos dovanos ir išsiuntė jį atgal prie jūros paprašyti žuvelės naujos geldos, kadangi senoji seniai susidėvėjo. Nejauku buvo seniui prašyti žuvelės, bet jis neišdrįso nepaklausyti senei ir vėl nuėjo pas ją…

Metai: 1950

Šalis: TSRS

Trukmė: 30:11