Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Šiva. Didingiausias iš dievų

Šį straipsnį mes paskirsime ganėtinai trumpam aprašymui vieno iš didingiausių vedinio panteono dievybių – dievui Šivai. Tam, kad pilnai aprašyti viską, kuo jis yra, prireiktų knygos arba net kelių, nes Šiva yra Visata arba Visatos, Absoliutas. Pačios svarbiausios ir ryškiausios charakteristikos ir dievo aspektai bus išnagrinėti publikuojamoje medžiagoje.

Dar nuo Vedų laikų, jam įsitvirtino vardas Rudra, taip pat visiems žinomas jo šokio karaliaus įvaizdis, atliekančio Tandavą, ir čia jį jau žino kaip Nataradžą.

Tandava – neįprastas šokis, tai ir pasaulio judėjimo simbolis. Pats pasaulis prasidėjo nuo Šivos šokio, juo jis ir pasibaigs, bet kol Šiva tęsia šokį – pasaulis egzistuoja. Nuo šokio iki jogos – vienas žingsnis arba atvirkščiai. Tai liečia ir istoriją su dievu Šiva. Jis įasmenina, atvaizduoja Anandą (aukščiausiąją palaimą) ir tuo pat metu jogų carą.

Tarp tų, kas pašvenčia save jogai, jis  žinomas kaip Šiva Adinath, kur ,,nath“ reiškia ,,meistras“. Todėl šivaizmo sekėjai – jo joginėje esybėje – vadinami nathais. Nenuostabu, kad plačiausios paplitusios jogos krypties Hatha jogos įkūrėjai buvo nathai. Matsiendranath ir jo mokinys Gorakšanath žemėje yra šios tradicijos pradininkai, kuri susidarė X-XI mūsų eros amžiuose.

Praktikuojantiems jogą žinoma apie tai, kad Šiva žino tūkstančius ir milijonus asanų, o štai apie tai, kad jis perdavė vertingiausias žinias apie pranajamą (kvėpavimo valdymo mokslą) savo žmonai Parvati, žinoma mažiau. Viso pasaulio jogai dėkingi Šivai už tai, kad jis atsiuntė jogos žinių sistemą žmonėms, todėl jis taip garbinamas praktikų bendrijose.

Dievas Šiva

Dievas Šiva – tai kontrastai: susitelkimas ir veiksmas, kūryba ir sunaikinimas, pyktis ir malonė. Jo atvaizde suvienyta daugybė aspektų, kas ir nenuostabu, juk jis laikomas Absoliutu, o Absoliute yra viskas. Jis Maha jogas – ,,didysis jogas“, o taip pat Nataradža – ,,šokio karalius“, bet taip pat ir Mritjundžajus – ,,nugalintis mirtį“, sėdintis Kailašo kalno soste Tibeto Himalajuose. Tai švenčiausia jėgos vieta, kuri gerbiama ne tik jogų ir šivaizmo sekėjų, į ten siekia pakilti ir žmonės, užsiimantys Žemės energijos tyrinėjimu, jos poveikiu žmogaus būsenai, energetikai ir sąmonei. Žinantys žmonės sako, kad Kailašas iš tikrųjų nepanašus į tai,ką jie matė ir išbandė prieš tai. Tai neperduodama patirtis, po kurios netgi didžiausi skeptikai keičia savo požiūrį ir atmeta visas abejones.

Indijos teritorijoje yra daug vietų, susijusių su Šiva, ir visos jos vienu ar kitu būdu gali būti pavadintos ,,jėgos vietomis“. Viena iš labiausiai garbinamų – tai upė Ganga. Laikoma, kad per dievo Šivos plaukus nusileidžia švenčiausia upė, todėl nusiprausimas joje suteikia kaip išorinį, taip ir vidinį, dvasinį apsivalymą.

Brahma, Višnu, Šiva – trejybė

Induistinė-Vedinė Trejybė, kitaip vadinama Trimurti, susideda iš trijų dievų: Brahmos, Višnu ir Šivos, kur Brahma yra kaip kūrėjas, Višnu – kaip saugotoja, o Šiva naikintojas. Tai tikroji vedizmo Trejybė. Vis dėlto jie neišskiriami, tai skirtingi vienio pasireiškimai.

Kai kurios šivaizmo kryptys, tokios kaip Kašmyro šivaizmas, mato Šivoje visų esybių sąjungą: kūrėją, sergėtoją ir naikintoją. Šivaitams jis ir yra Viskas. Kiti priima jį kaip Šventosios Dvasios analogą krikščionybėje. Šiva – tai absoliuti Realybė. Nežiūrint į tai, kad mitologijos žinovų sąmonėje dievas Šiva asocijuojasi su naikinimu, tai jokiu būdu nereiškia sunaikinimo, suprantamo neigiama prasme. Mūsų kultūra priverčia mus mąstyti panašiu būdu. Iš tikrųjų naikinimą galima traktuoti skirtingai: negalvojimas apie praeitį, santykių su ja nutraukimas; seno gyvenimo būdo užbaigimas ir perėjimas į naują etapą, juk tam, kad kažką pradėti, reikia pirmiausiai užbaigti su tuo, kas buvo.

Ne paskutinę rolę vaidina ir toks supratimas, kaip gyvenimo rutinos ir netgi mirties sugriovimas. Šiva – tai Absoliutas, todėl žodis ,,naikinimas“ – tai tik vienas iš pavadinimų, vienas pavidalas, juk jau kitame jis yra malonės ir užuojautos įsikūnijimu.

Daugiarankis Šiva. Kiek rankų turi Šiva

Dažnai Šivą vaizduoja kaip dievybę, turinčią 4 rankas, o kartais netgi 8. Kam reikia tie daug rankų? Suprantama, kad tai susiję su simbolika ir nereikia suprasti tiesiogiai, kad šis dievas turėjo 5 veidus ir 4 rankas. Rankose jis laiko Damaru būgnelį, simbolizuojantį Visatos ritmą, kitoje rankoje jis laiko švenčiausią Agni ugnį – pasaulio apvalymo ir atkūrimo simbolį.

Taip pat Šiva atvaizduotas laikantis trišakį. Už tokios daugiarankystės slepiasi filosofinė prasmė. Jeigu dviejose rankose jis laiko Damaru ir Agni, tai kitos dvi atlieka gestus: viena atlieka palaiminimo gestą, kita – valdžios ir jėgos. Pagal legendą laikoma, kad būtent šio būgnelio garsas yra visų garsų protėvis, o pats dievas Šiva dovanojo žmonėms dieviškąjį skiemenį ,,Om“, kurį vėliau pavadino mantra, kurioje sukoncentruota visa Visatos esmė. Taip pat dievas gali laikyti trišakį, strėles ir lanką, bet ne visuose atvaizduose jis atrodo vienodai. Šivos figurą gali juosti gyvatės. Simbolinė gyvatės reikšmė taip pat nevienareikšmė, nes pagal vieną iš versijų ji gali reikšti Šivos išmintį, iš kitos pusės, trys gyvatės apsivyniojimas aplink Šivos kūną simbolizuoja praeitį, dabartį, ateitį ir tai, kad jis pats išėjo iš laiko suvokimo ribų.

 Trečioji Šivos akis

Apie trečiąją Šivos akį sudėta daug legendų. Įdomu paminėti, kad tarp kitų dievų, kurie turi trečiąją akį, tai Tara ir Ganeša. Štai ir viskas – kiti dievai trečiosios akies neturi. Legendos byloja, kad vargas tam, į kurį Šiva pažiūrės savo trečiąja akimi. Akimirksniu ši nelaiminga būtybė pavirs pelenais. Ne veltui sakoma, kad Šivos pyktis siaubingas.

Vienu iš ryškių įrodymų yra istorija, įvykusi tarp Šivos ir meilės dievo Kamos. Vieną kartą kiti dievai pasiuntė Šivai dievą Kamą, kad įteigti jam meilę, juk jie matė, kaip kentėjo dievas-naikintojas, praradęs savo pirmąją žmoną ir supratęs, kad jau negalės turėti sūnaus. Bet Šiva ir galvoti nenorėjo apie tai, kad rasti kitą žmoną, štai ir teko prašyti Kamos paslaugų. Bet šiam dievui nepasisekė, juk jis bandė paveikti patį Šivą! Kažkuria prasme jam tai pavyko, juk mes žinome apie Šivos žmoną Parvatę. Vis dėlto kai Šiva pajautė strėlės dūrį, kurią į jo širdį paleido dievas Kama, tai jį iš karto į pelenus pavertė Šivos žvilgsnis ir dabar šis dievas neturi kūno. Jį taip ir vadina: bekūnis Kama.

Šivos pavidale yra dar vienas paslaptingas momentas. Jam ant kaktos yra trys juostos. Jas paprastai interpretuoja sekančiu būdu: tai priminimas žmogui, kad reikia atsikratyti ego, karmos ir iliuzijos (majos), o taip pat galima pervesti tai į kitą lygį ir suprasti kaip darbą su savimi, turint tikslą išsivaduoti iš trijų troškimų:

  • kūniškų (troškimas pratęsti gyvenimą, turėti gerą sveikatą, gražiai atrodyti, rūpintis savo išore),
  • pasaulietiškų, susijusių su tuščiagarbyste, norais turėti turtą, pripažinimą, sėkmę,
  • protinių (žinių kaupimas, perdėtas samprotavimas ir puikybė, kuri būtinai seka paskui visa tai, juk taip malonu kartais suvokti, kad mes protingesni už kitus).

Atrodytų keista, kodėl noras turėti gerą sveikatą Šivos požiūriu nėra sveikintinas. Vis dėlto jeigu mes susimąstysime apie psichologinius pačių norų aspektus, tai mes aptiksime daug bendrų paaiškinime budizme. Juk bet kuris noras, koks jis bebūtų, atsiranda iš ego. Trokštame ne mes, o mūsų ego, kuris ,,apsigyveno“ fiziniame kūne ir tapatina save su juo. Iš čia ir atsiranda mūsų noras tęsti gyvenimą Žemėje ir rūpintis kūnu, tai reiškia trokšti gyventi ilgai šiame pavidale.

Keletas žodžių apie sąmoningumą

Iš tikrųjų savo sveikata galima rūpintis, jeigu tik tai nėra tikslas. Paprastai priimti tai kaip duotybę, bet nepasiduoti gundymui ir išorinio pavidalo fetišizavimui. Galimai, tai sunku įvykdyti mūsų realybėje, kada kūno kultas ir rūpesčiai apie gyvenimo pratęsimą diegiami visur. Tai tapo nauja mūsų eros religija. Naujas dievas ir religija – tai ne ,,nju-eidž“ ir netgi ne ,,auksinis veršis“, kaip dauguma linkę galvoti, todėl kad turtas paprastai tarnauja kažkokiam tikslui, skirtingai nuo jo išvaizdos kultas duoda galimybę žmonėms pratęsti jaunystę ir tiesiog pasipuikuoti prieš kitus savo išorine išvaizda. Netgi vidinis džiaugsmas ir didžiavimasis savimi – tai taip pat ego veikimų pasireiškimas. Jūs galite pasidžiaugti tuo, kad numetėte keletą nereikalingų kilogramų, bet toliau nedarykite iš to kulto. Gyvenkite teisingai, palaikykite sveikatą, užsiiminėkite joga, bet neleiskite šiems užsiėmimams ir susižavėjimams užvaldyti jūsų sąmonę. Nereikia tapti idėjų vergu.

Yra labai įdomus pasisakymas, kuris byloja, kad ,,tai ne mes randame ir išnaudojame idėją, o ji išnaudoja mus“, t.y. mes tampame užvaldyti kažkuo ir jau nebepriklausome sau. Tiems, kas palaiko teoriją apie tai, kad mūsų pasaulis valdomas egregorais, bus aišku, kad susižavėję idėja ir pasidavę jai, jūs patenkate į atitinkamo egregoro įtaką ir tarnaujate jam. Tai jis kreipia jus per gyvenimą. Mokslininkai, didieji sportininkai, menininkai, literatūrologai ir daugelis kitų daugiau ar mažiau žinomų žmonių, žinomi savais egregorais. O kaip jie prisijungė prie jų? Suprantama, per vieną kartą įsiliepsnojusią ir sudominusią juos idėją. Nėra nieko blogo tarnauti egregorui, ir žmonės patys to nežinodami, vis tiek daro tai, bet esmė tame, kad kuo daugiau mes suvokiame savo mintis ir poelgius, tuo mažiau prarandame energijos.

Todėl ir sakoma, kad sąmoningumas – tai raktas į viską. Suvokdami save, mažiau veikdami įtakojami troškimų, mes stojame į jogos kelią, kurios galutiniu tikslu yra savirealizacija ir atskyrimas savęs nuo savo ego ir jo įteigtų troškimų. Nenuostabu, kad netgi Šivos pavidale trys juostos ant kaktos primena mums apie tai, juk pats Šiva buvo jogas ir pagal kai kuriuos padavimus žinojo milijonus asanų.

Dievo Šivos trišakis

Šivos trišaki arba kitaip Trišula – svarbiausias šio dievo atributas. Žmogui, turinčiam vakarietišką mąstymo būdą iš karto kyla asociacija su Poseidonu, jūrų stichijų dievu, kuris visose statulose vaizduojamas su juo.

Trišakio simbolis yra ir budizme, simbolizuojantis Budos ,,Tris Brangenybes“. Nejučia prisimenama ir krikščionybė su jos simboliu Trejybe. Daugumoje religijų skaičius 3 turi savyje ypatingą sakralumą. Dažnai pagrindiniai religijų postulatai išreikšti tokia skaitmenine išraiška. Bendrai, skaičius 3 simbolizuoja atramą, balansą. Dvi į skirtingas puses nukreiptos pradžios nekovoja tarp savęs, kaip tai dažnai vyksta tradicijose, pagrįstose dualizmu. Trejybė – tai harmoningai subalansuotas įvairių elementų junginys, kuri egzistuoja pasaulyje tarpusavyje, dėl pastovaus vieno principo balansavimo kitų principų atžvilgiu.

Reikia paminėti tokį, atrodytų, tolimą nuo šivaizmo faktą, kad šiuolaikinėje valdžios sistemoje dažnai egzistuoja dvi skirtingos pusės, kovojančios tarpusavyje, tuo metu kai senovėje buvo trijų valdymo sistema (jeigu mes prisiminsime Senovės Romą, tai ten buvo triumviratas). Mes dabar smulkiau nenagrinėsime politinių sistemų sandaros, bet triumvirato valdžia nuo pradžių skyrėsi didesne darna ir stabilumu, nei tai, ką mes turime šiuolaikiniame pasaulyje, pastatytame ant demokratijos, kur kovą už valdžią nuolatos veda dvi pusės. Apie jokį balansą čia kalbėti netenka. Jeigu vieną iš partijų išlošia trumpoje laiko atkarpoje, tai reiškia, žaidimas vyks pagal jos taisykles.

Ne taip seniai nuo šių laikų atėjo ir Šivos trišakio traktuotė. Tai trys aspektai: kūrėjas, saugotojas ir naikintojas viename asmenyje. Šioje interpretacijoje mes daugiau matome Kašmyro šivaizmo įtaką, kur dievas Šiva turi savyje šias tris sudedamąsias. Kitose tradicijose sutvėrimas priklauso Brahmai, išsaugojimas – Višnu, o už jo įsitvirtinusi tik viena pusė – naikinimas.

Vietoje baigiamojo žodžio

Kokiame įvaizdyje Šiva bepasirodytų, jis lieka jogams, greičiausiai, pačiu garbingiausiu iš visų dievų. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir didžiulis prasminis ir filosofinis krūvis, kurį savyje turi jo atvaizdas, o studijuojant istorijas, pateiktas senoviniuose raštuose, Upanišadose, galima pasisemti sau daug naujų faktų ir simbolizmo, paslėpto Šivos atvaizde.

Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas.

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba