Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Joga ONLINE nuo pirmadienio

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Uždaras ratas: išorinė realybė atspindi vidinio pasaulio įvykius

Kodėl taip dažnai atsitinka – jūs siekiate ištaisyti jums nepalankių įvykių padėtį, bet gaunate tik trumpalaikį atokvėpį, o po to ir vėl viskas vyksta kaip įprastai. Kvailiai, apgavikai, nevykėliai. Nėra pinigų, nėra laimės, nėra meilės. Viskas šlykščiai blogai arba beprotiškai liūdna.

Viena „uždaro rato“ priežasčių yra ta, kad išorinė realybė atspindi vidinio pasaulio įvykius. Tam būtinai atsiranda objektų: žmonių ir situacijų. Savo pačių išvaizda irgi tinka. Netgi gamtos reiškiniai blogiausiu atveju tinka.

Kaip tai atrodo

„Žiema, vadinasi. Gruodžio pabaiga, o sniego kaip nebuvo, taip ir nėra“. Jaučiate nepasitenkinimą?

„Kur tu leki, dieve! Į priekį žiūrėti reikia! Įsikniaubia į telefoną – nieko aplinkui nemato!“. Pyksta žmogus, taip?

„Prisipirko mandrų automobilių, o kelių eismo taisykles išmokti pamiršo“. Greičiausiai pavydi.

„Stebėjimo kameras reikia įrengti visur – ir laiptinėje, ir lifte, ir priešais butą“. Panašu, kad bijo.

„Niekas man nepadeda ir nepadės, beprasmiška gydytis“. Taip išreiškiamas nusivylimas.

„Užsiauginsiu plaukus, atrodysiu visai kitaip ir tada…“. Bet po to, pasirodo, dar reikia pakoreguoti lūpas, sumažinti nosį, padidinti krūtinę ir t.t.

Taip apie save gali pareikšti vidinis deficitas (stygius), kažko trūkumas. Kai kalba eina apie svarbius sprendimus, visai gerai apmąstyti ne tiktai racionalius „už“ ir „prieš“, bet ir emocionalius. Tai yra išgirsti – kaip ten viduje. Kasdieniniame gyvenime susimąstyti apie tai nėra kada, o gaila.

Kas vyksta

Mes „kabiname“ savo būseną kažkam išorėje. Ne specialiai. Taip mūsų ego ginasi nuo kažko grėsmingo. Kai gynyba naudojama be fanatizmo – nieko baisaus, tokiu būdu jūs „virškinate“ vidinę situaciją. Staiga imsi ir sutvarkysi daiktus dėžėse arba įvesi tvarką namuose pagaliau. Po to aptinki, kad ir mintys „susidėliojo į lentynas“. Kitas reikalas, kada gynybinis procesas įgauna nelaimės mastą ir jūs nuolat nepastebimai atsikratote nuo nepakeliamų (dėl kažkokių priežasčių) jausmų, „dalindami“ juos į kairę ir į dešinę. Todėl, kad kita proceso pusė tokia: kuo daugiau vidinio turinio jūs išmetate, tuo stipriau išsenka jūsų tikrasis „Aš“. Grįžkime prie pavyzdžio su tvarkymusi. Bandymas susitvarkyti su vidiniu chaosu, įvedant švarą bute, gali pavirsti į įkyrią idėją. Žmogus neis miegoti, kol neišvalys visų lentynų, visų kambarių, visų batų, ir taip diena iš dienos. Tik nuo to jam lengviau nepasidaro.

Kodėl žmonės vengia jūsų

Viena per didelio savęs išreiškimo bėda – patys to nenorėdami, mes naikiname save. Atsikratydami nepakeliamų jausmų, mes paliekame savyje tuštumą. Bet kuris emocinis blyksnis priveda prie milžiniško energijos praradimo. Kita bėda – mes griauname santykius su aplinkiniais. Nei gamta, nei oras, nei savo pačių išvaizda, nei organizmas negalės mums prieštarauti. Bet žmonės – artimi ir nelabai – pasistengs nutraukti bendravimą su mumis. Niekas nenori būti taikiniu-indu svetimam bejėgiškumui, nepasitikėjimui, liūdesiui ar pykčiui (nors jiems irgi vertėtų susimąstyti dėl šių negatyvių momentų atsiradimo jų gyvenime priežasčių). Kai mes tai darome, mūsų santykiai su artimaisiais iš pradžių tampa labai įtempti, o po to jie žlunga. Mes liekame vieni.

Kaip elgtis (būti)

Sustokite minutėlei ir pasižiūrėkite aplinkui, paanalizuokite savo gyvenimą – kaip jūs atsidūrėte šiose aplinkybėse ir sąlygose, kurios apsunkina jus ir sukelia negatyvias emocines reakcijas, ir kodėl tai vyksta. Kaip taisyklė, gyvenime mes gauname tik tai, ką užsitarnaujame. Mes patys kuriame savo realybę. Ir kol mes nepripažįstame savyje visų tų situacijų, kurios sąlygojo mūsų nepasitenkinimą, kaltininko, mes negalėsime žengti žingsnio link gyvenimo pagerinimo. Tai ne visada lengva pripažinti pačiam sau, kad ne kiti žmonės sukuria mums problemas, kaip mes įpratome galvoti (arba mums taip patogu galvoti?!), o mes patys! Kaip mes įprastai atsikratome problemų gyvenime? Nepatinka darbas ir kolektyvas – išeiname iš darbo, problemos šeimoje – skiriamės, su mus smerkiančiais arba tiesiog nemaloniais mums žmonėmis (vėl gi pagalvokite kodėl jie mums nemalonūs?) stengiamės nebendrauti. Mes patys bėgame nuo tų situacijų, kurios duotos mums tam, kad mes jų dėka gautume tam tikrą pamoką, nes kol ši pamoka nebus išmokta, situacijos kartosis tik esant naujoms sąlygoms, kuriose mes „pabėgome nuo problemų“. Jos mūsų ten jau laukia išskėstomis rankomis. Mes atėjome į šį pasaulį ne vegetuoti mūsų ego patenkinančiose, komfortiškose sąlygose, o dėl tobulėjimo. Ir apie jokį tobulėjimą negali būti ir kalbos, jeigu mes nedirbame su savimi, o tik išsisukinėjame nuo to, kas priverčia mus keistis. Lengviau gi nurodyti kitiems jų trūkumus, negu surasti juos savyje ir pirmiausiai iš savęs pareikalauti! „Pakeisk save – pasikeis pasaulis aplinkui“ – pagrindinė taisyklė, kuri turi lydėti mus gyvenime. Juk pasaulis tai veidrodis. Ką mes matome aplinkui, tai atspindi mūsų vidinę būseną. Visuomenė, kurioje mes esame, aplinkybės, gyvenimo sąlygos – visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai nurodo mums esamą situaciją mūsų gyvenime.

Taip pat verta nepamiršti, kad Visata yra harmonijoje. Todėl esant mūsų gyvenimo „balanso“ sutrikimui išryškėja tokios situacijos, kurios skirtos „ištaisyti“ susidariusį pusiausvyros sutrikimą. Reikia sąmoningai nustoti kaltinti likimą ir persekiojančius jus nemalonumus. Atminkite, kad bet kokie sunkumai ir netektys ateityje taps gėriu jums. Priklausomai nuo to, kuo užpildytas jūsų vidinis pasaulis, tai ir atsišauks tam tikromis permainomis. Jeigu jūs esate perpildyti neigiamų emocijų, susierzinimo ir nuoskaudų, tai nelaukite iš aplinkos meilės ir supratimo, jeigu gi jūsų širdyje gyvena gėris – jūs spinduliuojate šviesą, tai reiškia, ji jums ir atsispindės.

Nebijokite keistis, pradėkite nuo mažų dalykų. Nebijokite sakyti artimiems žmonėms, kad jūs juos mylite, dovanokite praeiviams šypsenas! Tiesiog mylėkite gyvenimą, ir jis atsakys jums tuo pačiu!

Patikėkite, tai tik didelio kelio pradžia. Neįmanoma nepaminėti čia labai svarbaus momento. Jūs galite patekti į dar vienus spąstus – rezultato laukimą. Aišku, svarbu, kas yra stimulu jūsų permainoms, bet jei jūs padarę eilinį gerą darbą, lauksite momentinio atgarsio iš pasaulio, tai turėkite omenyje – jūs klystate. Prisiminkite apie pusiausvyros dėsnį – niekas nepraeis be pėdsakų, už viską bus atlyginta…savo laiku. Jeigu nieko nevyksta, reiškia motyvacija buvo egoistinė: „štai aš padariau gerą darbą, o man už tai „dovanėlė“ nuo Visatos. Ir nesvarbu, kokios kokybės „dovanos“ jūs laukiate, materialinės gerovės srityje ar dvasinės. Svarbu, kad jūs laukiate to sau! Būtent jūsų tikrieji ketinimai – yra tai, kuo vadovausis Visata, apdovanodama jus 😉

Kaip byloja liaudies patarlė: „Dėl savęs gyventi – smilkti, dėl šeimos – degti, dėl visuomenės ir žmonių – šviesti“. Kai tik jūsų motyvacija permainoms bus išreikšta noru kurti gėrį visiems, o ne tik sau ar savo artimam ratui, kai tik jūs suvoksite save kaip visumos dalelę ir nukreipsite visus siekius padaryti visų gyvenančių aplinkui gyvenimą geresniu, neapsiribodami savo menku pasaulėliu, nuo to momento galėsite būti įsitikinę – jūs teisingame kelyje. Tai jau labai aukštas sąmoningumo lygis, bet dabar galima pilnai įsitikinus pasakyti, kad išėjimas iš užburto rato jau ne už kalnų.

Vaizdo įrašas. Filmas. Vidiniai ir išoriniai pasauliai (rusų kalba)

Straipsnio Autorė: J. Kuznecova

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Pirmos straipsnio dalies šaltinis: cont.ws/@sage/

Originalus straipsnis rusų kalba