Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Nemokama 10 dienų programa

Meditacijos technikos. Kokią išsirinkti?

Sveikas gyvenimo būdas. Nuo ko pradėti?

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Jogos filosofija

Jogos mokytojų kursai 2021 metais

Pyktis. Mokykitės valdyti save

Mūsų straipsnio tema — pykčio jausmas. Mes išnagrinėsime jo pasireiškimo stadijas, o taip pat jo įveikimo metodus, turint tikslą sumažinti jo įtaką jūsų gyvenimui. Jūs patys turite tapti savo gyvenimo ir emocinių reakcijų šeimininkais, neleisdami joms jūsų valdyti.

Kaip įveikti pyktį ir kaip sulaikyti pyktį  

Pyktis — tai neigiama emocija, kuri atsiranda kaip atsakomoji reakcija į tai, kas žmogaus nuomone atrodo neteisinga. Pravoslavų tradicijoje pyktis ne visada smerkiamas. Daug kas priklauso nuo to, prieš ką nukreiptas pyktis, tuo tarpu katalikybėje pyktis vienareikšmiškai yra mirtinų nuodėmių sąraše. Budizmo tradicijoje pyktis suprantamas kaip vienas iš penkių „nuodų“, todėl jam nėra pateisinimo ir tik savistaba padės su juo susidoroti.  

Bet mes grįšime prie šiuolaikinės tradicijos, ne religinės ir pažiūrėsime, ką gi mums apie pyktį sako psichologijos mokslas. Kai kurie psichologai mano, kad su šia emocija reikia kovoti, kartais netgi moko, kaip teisingai jį nuslopinti, bet nuo to pacientas nepasijunta geriau. Kokių bebūtų emocijų slopinimas neveda link galutinio jų pašalinimo —  greičiau, išstūmimo (ir nebūtinai į pasąmonę), ir tik laikinai. Po to savijauta tik blogėja. Neišgyventa ir neapgalvota emocija, o taip pat tai, kas ją sukelia ir vėl pasireiškia su ankstesne jėga, dėl to gali atsirasti rimti emocinės sferos sutrikimai, o tai gali kelti pavojų žmogaus psichinei būsenai.

Todėl šiame straipsnyje jūs nerasite patarimų apie tai, kaip sulaikyti pyktį. Mes išsamiau panagrinėsime pačių emocijų prigimtį, o taip pat apie tai, kaip mes jas suvokiame ir išgyvename. Žmogus — tai subjektas, išgyvenantis emociją, todėl jam labai svarbu suprasti savo reakcijų mechanizmą, tapti suvokiančiu savo emociją, tuomet jam atsiras šansas ją pastebėti pačiu jos užgimimo momentu ir tuo pačiu pristabdyti jos išsivystymą nuo pat pradžių.

Toks jausmo, o tuo pačiu ir savęs, stebėjimo būdas yra nepaprastai naudingas ir jį galima naudoti tiems žmonėms, kuriuos domina sąmoningumo klausimas, nes toks stebėjimas tampa puikia sąmoningumo praktika. Jūs žiūrite į save „iš šono“ — tai raktas į viską. Jeigu mus paprašytų trumpai perteikti pykčio emocijos įveikimo metodo reikšmę, tarp kitko ir bet kurios kitos nepageidautinos emocijos, tai kas aukščiau parašyta ir yra šio būdo esmė.



Už jo slepiasi gili filosofinė koncepcija apie stebėtoją ir apie stebimąjį, bet mes labiau panagrinėsime praktinį-psichologinį šios idėjos aspektą ir pasistengsime paaiškinti, kokiu būdu veikia šis metodas ir kaip jį taikyti.

Pykčio jausmas. Pykčio stadijos

Pykčio jausmas labai stiprus. Bet pagal visame pasaulyje žinomo psichiatro, dvasinio mokytojo, sąmonės tyrinėtojo ir knygų autoriaus Deivido Hokinso sudarytą sąmoningumo žemėlapį, kurio pagrindu jis nurodė žmogaus sąmoningumą, pagal sąmoningumo jėgą pyktis lenkia norą, bet nusileidžia išdidumui. Pagal šią skalę, kurioje aukščiausias laipsnis — nušvitimas — lygus 700, pyktis — 150 balų, tuo tarpu išdidumas 175 balai, o noras  — 125.

Pyktis gimsta tuomet, kai žmogus jaučiasi pajėgus kažką padaryti. Apatiškam žmogui neužtenka energijos netgi šiam jausmui. Todėl, jeigu jūs nuolat jį patiriate, tai neverta labai dėl to nusiminti, nes tai taip pat reiškia, kad jūsų energijos lygis yra gana aukšto laipsnio, kad pasiekti šį jausmą.

Siekiant nepasilikti pykčio lygyje, pasiekti aukščiau esantį laiptelį — puikybės ar išdidumo, o po to ir drąsos, kuri ir skiria negatyvių ir pozityvių emocijų klasterius, reikia pilnai įsisąmoninti savo jausmus, o taip pat tai, kas juos sukelia.

Prieš pradedant kalbėti apie pykčio priežastis, mes turime išanalizuoti jo stadijas — tokiu būdu mes suprasime, kaip šis afektas pasireiškia:

– nepasitenkinimas,
– neteisybės jausmas,
– susierzinimas,
– pyktis,
– įniršis.

Kraštutinė pykčio forma tai įniršis. Pyktis peraugantis į įniršį — tai griaunanti emocija, kuri neigiamai veikia ir aplinkinius. Pyktis užgimsta nepastebimai. Dažnai tai susikaupęs nepasitenkinimas, kurio jau neįmanoma sulaikyti ir jis perauga į susierzinimą, o po to ir į pyktį. Nepasitenkinimas tuo, kad kažkas vyksta ne taip, kaip jums norėtųsi. Tam, kad pyktis įgautų savo klasikinę formą, neteisybės jausmas taip pat turi dalyvauti šiame procese. Tai, kas sukelia nepasitenkinimą, turi būti įvertinta paties subjekto dar ir kaip kažkokia neteisybė. Tik tada pyktis gali būti įvardijamas kaip tikra pykčio emocija. Kai jis perauga į savo aukščiausią formą, tai jis tampa įniršiu.

Pyktis ir agresija: pykčio priežastys ir jo įveikimo metodai

Tokias sąvokas kaip pyktis ir agresija reikia mokėti skirti. Agresija — tai veiksmas, kuris sustiprinamas emocijomis, taip pat ir pykčiu, o pyktis — tai afektas, t.y. būsena, bet ne veiksmas. Agresija turi tikslą, žmogus sąmoningai kažko siekia, tuo tarpu pyktis gali pasireikšti beveik nekontroliuojamai: žmogus jo nesuvokia. Taip atsitinka gana dažnai.

Dabar, kai mes žinome kuo skiriasi pyktis nuo agresijos, reikia išsiaiškinti pykčio priežastis.

Pykčio reakcija į situaciją arba žmogaus elgesys gali atsirasti akimirksniu, kaip pykčio priepuolis, arba kaip susikaupusių negatyvių energijų išmetimas. Jeigu žmogus ilgai kentėjo, taikstėsi su nemalonumais, tai kada nors įtampa turi rasti išėjimą ir dažnai ji pasireiškia pykčio emocijų būdu.

Šios rūšies pyktį žymiai lengviau pastebėti ir sekti jį, negu tą, kuris kyla staiga. Staigų pyktį sunku kontroliuoti ar išvengti jo. Šiuo atveju žmogus turi turėti labai aukštą vidinio sąmoningumo laipsnį ir esant bet kurioms aplinkybėms, sugebėti į vykstančią situaciją pažiūrėti „iš šono“, t.y. nereaguoti, o sąmoningai stebėti tiek save, tiek vykstančią situaciją.

Tai labai veiksminga rekomendacija. Tą, kuris sugebėjo pasiekti tokį aukštą savo emocijų kontrolės laipsnį vargu, ar domins kokios nors kitos savo psichologinės būsenos įveikimo metodikos. Žmogus iš tikrųjų išmoko valdyti save. Žmonėms, kurie dar tik yra savo emocijų stebėjimo stadijoje, reikia patarti veikti sekančiai:

– Iki negatyvios emocijos atsiradimo momento dienos bėgyje stenkitės kaip galima dažniau kreipti dėmesį į savo mintis ir jausmus, nes tokiu būdu jūs juos fiksuojate ir tampate sąmoningesni.

– Kai jūs jaučiate, kad pradeda kauptis nepriėmimas kažko, tai parašykite ant popieriaus viską, ką jūs jaučiate, — tai vėl gi padeda pažiūrėti į emocijas „iš šono“.

– Jeigu emocijos užgimimo momento nepastebėjote, tai reikia pasistengti „pagauti“ save jau jos pasireiškimo momentu. Suprantama, tai padaryti žymiai sudėtingiau, bet jeigu vieną kartą jums tai pavyks, galite pasveikinti save, nes jūs sugebėjote suvokti savo jausmus tiesiogiai jų pasireiškimo momentu, o tai didelis laimėjimas.

Dar keletas žodžių apie pyktį: ryšys su Muladhara čakra

Jeigu prieš tai mes išsiaiškinome psichologines pykčio emocijos atsiradimo priežastis, tai šioje straipsnio dalyje norėtųsi į pyktį pažvelgti jogos tradicijos požiūriu, joje tam tikras psichofizines būsenas atitinka viena ar kita čakra.

Čakra  — tai energetinis centras, kuriame vyksta energijos apsikeitimas tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio. Kiekviena čakra turi savo veikimo spektrą. Muladhara čakra — tai šaknies energetinis centras, todėl jis atsako už bazines emocijas — fobijas, nerimą, liūdesį ir depresiją ir, aišku, pyktį, Įprastai tokios emocijos pasireiškia kai čakra nesubalansuota. Jeigu Muladhara veikia harmoningai, tai pasireiškia bendroje žmogaus ramybės, stabilumo būsenoje ir koncentracijoje.



Reiškia, užuot kontroliavę pyktį savo sąmoningumo lavinimo būdu, galima padaryti ir kažką praktiškai priešingo — skirti dėmesį čakrų harmonizavimui, atliekant senovines praktikas ir specialius pratimus. Netruks sustiprėti savęs suvokimo laipsnis — tuomet jūs sugebėsite kontroliuoti save mentaliniame lygmenyje ir pašalinti pačią negatyvių emocijų generaciją.

Taip pat didžiulę reikšmę tinkamos emocinės būsenos palaikymui turi meditacijos ir pranajamos praktika. Šios praktikos glaudžiai susijusios, todėl negalima praktikuoti kažkurios vienos ir neatlikinėti kitos. Tiems, kurie dar nė vieno karto nemeditavo, galima rekomenduoti Vipasanos meditacijos kursus, nes įprastai tylos momentai leidžia atrasti ryšį su vidiniu „Aš“ ir tampa pirmu žingsniu savęs suvokimo kelyje.

Jūs taip pat galite pradėti praktikuoti hatha jogą. Jogos sistema sukurta tokiu būdu, kad atliekant vieną ar kitą asaną, jūs treniruojate ne tik fizinį kūną, bet ir atliekate čakrų sistemos balansavimą, o tai savo ruožtu reiškia ir psichologinės būsenos harmonizavimo veiklą. Paprastai praktikuojantys jogą pastebi fizinės energijos antplūdį ir tuo pačiu ramybės būseną emociniame lygmenyje. Tai rodo ne tik tai, kad joga praktikuojama tinkamai, bet ir tai, kad ji ypač palankiai veikia eterinio (emocinio) kūno būklę.

Vietoj pabaigos žodžio

„Nugalėk save — ir tau nereikės nugalėti kitų“. Šią kinų patarlę galima būtų perfrazuoti ir sakyti: „Pažink save — ir tau nebus priežasčių dėl ko reikėtų nugalėti kitus“. Žmogus, kuris nugalėjo savyje pyktį ir kitas neigiamas emocijas, tampa dvasingesniu ir žymiai stipresniu psichologiškai. Todėl jam nebus net noro nugalėti kitus, nes savęs pažinimas tuo pačiu suteiks ir suvokimą, kad kovoti iš esmės ir nėra su kuo, iš to seka, kad ir nugalėti nėra ką, nes pats didžiausias tavo priešininkas — esi tu pats.

Vaizdo įrašas. Muladhara. Andrejus Verba (rusų kalba)

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba