Kava kenksminga žmogaus organizmui – teiginys pagrįstas faktais
Žvalumą teikianti rytinė kava – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Daugelis be jos negali susikaupti, sugebėti koncentruotis arba net prabusti ryte. Bet ar saugu gerti kavą? Apie šio gėrimo vartojimą sukurta daugybė mitų: kalbama, kad ji gali sukelti infarktą ir insultą, tapti vėžinio susirgimo priežastimi, įtakoti antsvorio atsiradimą. Ar šie teiginiai turi mokslinį pagrindą? Kokią žalą kavos vartojimas gali suteikti mūsų organizmui? Pabandysime išsiaiškinti.
Rytinės kavos puodelis – žvalumas, kuris virsta į apatiją. Kam galėjo šauti į galvą pradėti vartoti kavą? Legenda byloja, esą vienas piemuo pastebėjo, kai jo ožkos suėda vieno krūmo lapus ir uogas, tai po to žvaliai laksto po pievą, o naktį negali užmigti, nors atrodo tam jokių priežasčių nėra. Taip buvo atrastos tonizuojančios kavos savybės. Tik pradžioje iš jos gamino ne gėrimą, o valgį: sumaltas kavos pupeles apkepdavo su sūriu arba varške, po to iš šios masės darydavo rutuliukus ir juos valgydavo.
Žmogaus organizmui tonizuojantį poveikį teikianti kavos savybė siejama su dideliu kiekiu kofeino. Kofeinas – tai psichoaktyvi medžiaga, ji centrinę nervų sistemą veikia stimuliuojančiai, bet tik tam tikrą laiko tarpą. Po pusės valandos trunkančio žvalumo gali atsirasti vangumas, apatija ir dirglumas, jeigu „kavos ceremonijos“ rytais praktikuojamos per dažnai, galų gale gali atsirasti lėtinio nuovargio sindromas ir netgi depresija. Žmogus, vartodamas šį gėrimą reguliariai ir nekontroliuojamai, gali patirti būseną, panašią į priklausomybę. Rytinės „dozės“ nebuvimas gali sukelti tikrą diskomfortą. Žmogaus organizmas pripranta prie kofeino ir nustoja į jį reaguoti, todėl siekiant patirti ankstesnį efektą, kavos išgerti reikia vis dažniau ir dažniau.
Visa paslaptis tame, kad kofeinas nesuteikia energijos pats savaime, jis priverčia organizmą eikvoti energijos atsargas, kurias jis atideda „ekstra atvejui“. Po 3-6 valandas trunkančio žvalumo ir koncentracijos atsiranda apatija ir vangumas. Pavyzdžiui, biuro darbuotojas anksti ryte išgėrė daug kavos, o jau per pietus jis tampa visiškai nedarbingu, taigi darbo našumo padidėjimas, gavus eilinę kofeino dozę, yra tik iliuzija. Kavos vartojimas darbo vietoje mažina bendrą darbuotojų darbo našumo lygį. Taip, ji nenatūraliu būdu gali trumpam padidinti energijos kiekį, bet bendrai darbo efektyvumo lygis mažės. Kavos negalima vartoti nekontroliuojamai ir neribotą laiko tarpą.
Mokslininkų įrodytas juodos kavos kenksmingumas gali tapti priežastimi atsisakyti šio gėrimo, nes:
– po trumpalaikio jėgų antplūdžio, atsiradusio išgėrus puodelį kavos, seka bendras darbo našumo lygio sumažėjimas;
– veikiant kofeinui organizmas patiria streso būseną, dėl to pablogėja virškinimas;
– kava gali sukelti priklausomybę, o staiga atsisakius jos, gali atsirasti abstinencijos simptomai („lomkės“).
Kita vertus, kavos vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių širdies ir kraujagyslių sistemai, tapti onkologinių susirgimų priežastimi, o taip pat gali sukelti skysčių disbalansą organizme.
Kava sukelia nekontroliuojamus kraujagyslių sienelių susitraukimus. Esant silpnai širdies ir kraujagyslių sistemai ši būsena gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Vienkartinis kavos suvartojimas gali padidinti arterinį kraujospūdį 10 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Vyresniame amžiuje ir esant tam tikriems sveikatos sutrikimams šis skaičius gali turėti lemiamą reikšmę.
Tarptautinės organizacijos, tiriančios onkologinius susirgimus, kavą priskyrė trečiajai kancerogeninių medžiagų grupei. Tai reiškia, kad teoriškai medžiaga gali skatinti vėžinių ląstelių vystymąsi. Skrudinant kavos pupeles susidaro cheminis junginys akrilamidas. Tai kancerogeninė medžiaga. Kuo stipresnis skrudinimo lygis, tuo daugiau akrilamido pasigamina gaunamame produkte.
Kavos sukeliamas organizmo vandens balanso sutrikimas – mokslo įrodytas faktas. Kava yra pakankamai stiprus diuretikas – medžiaga, skatinanti skysčių pasišalinimą iš organizmo. Aišku, esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, šlapimą varantys preparatai skiriami specialiai, siekiant suaktyvinti skysčių pasišalinimą iš organizmo. Pavyzdžiui, esant vasaros karščiams arba būnant karštose patalpose šis kofeino poveikis tampa žalingu. Todėl verta atkreipti dėmesį, kad jis turi šlapimą varantį poveikį, o gėrimas, kuriame jo yra negali papildyti skysčių kiekio organizme. Troškulio numalšinimas puodeliu žvalinančio gėrimo – tai tik iliuzija. Kava gali tapti skysčių netekimo priežastimi, o skysčių deficitas organizme gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Šis reiškinys gali sąlygoti gleivinių išsausėjimą, o dėl šios priežasties gali susilpnėti organizmo imuninė sistema. Išsausėjusios nosies, burnos ertmės, akių gleivinės palengvina mikroorganizmų patekimą į organizmą. Susirgimų virusinėmis infekcijomis padažnėjimas – ryškiausias šio sutrikimo pasireiškimo pavyzdys. Gleivinių išsausėjimas taip pat gali provokuoti nemalonaus kvapo iš burnos atsiradimą, sausumą akyse, gali atsirasti diskomfortas ryjant.
Šlapimą varantis kavos poveikis gali turėti neigiamą įtaką pagyvenusių ir senų žmonių sveikatai. Kava sukelia didžiulį pavojų šios grupės žmonių judamojo aparato ir atramos sistemai – skatina osteoporozės vystymąsi. Šis gėrimas skatina kalcio pasišalinimą iš kaulų, tad vyresniems žmonėms, kurių kaulų sistema yra gana trapi, reikėtų susilaikyti nuo kavos. Vaikams ir paaugliams, kurių kaulų sistema dar tik formuojasi, taip pat nėščiosioms, kurių organizme turi būti pakankamas kalcio kiekis, reikalingas vaisiaus kaulų sistemos formavimuisi, taip pat reikėtų nevartoti kavos.
Žvalinantis gėrimas turi neigiamos įtakos ir virškinimo procesams. Jis provokuoja druskos rūgšties, kuri reikalinga maisto virškinimui, išsiskyrimą skrandyje. Jeigu ji gaminsis nekontroliuojamai ir ne laiku, tai žmogui gali atsirasti virškinimo problemų: pilvo pūtimas, meteorizmas, gastritas, skrandžio opa ir rėmuo.
Kava gali turėti vidurius liuosuojantį poveikį. Tiksliau, ji pagreitina virškinamo maisto judėjimo iš skrandžio į žarnyną procesą, net jei maistas nebuvo suvirškintas galutinai. Tai trukdo organizmui pasisavinti naudingas medžiagas.
Taigi, kokią žalą kava teikia žmogaus organizmui? Štai faktai, kurie priverčia susimąstyti:
– kava gali padidinti kraujospūdį ir tapti širdies ligų susirgimų priežastimi;
– žmogui, dažnai vartojančiam kavą, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje;
– kava yra įtraukta į medžiagų, turinčių kancerogeninį poveikį, sąrašą;
– kava sukelia šlapimą varantį poveikį, kuris gali tapti organizmo skysčių balanso sutrikimų priežastimi;
– skysčių deficitas gali sukelti vietinio imuniteto susilpnėjimą, sąlygoti organizmo gleivinių išsausėjimą, tapti dažnų peršalimo susirgimų priežastimi;
– kava „išplauna“ kalcį iš kaulų, o tai gali skatinti osteoporozės vystymąsi;
– kava turi neigiamą įtaką virškinimo procesams.
Tirpi kava ir kava be kofeino žalingos sveikatai. Taigi, pagrindinė žvalinančio gėrimo sudėtinė dalis yra kofeinas, o su juo susijusi didžiulė dalis žalingų sveikatai kavos savybių, todėl kofemanų tarpe, kurie pasiryžo atsisakyti šio žalingo įpročio, tokia populiari kava be kofeino. Kavą dekofeinizuoja specialiu būdu, bet verta įsidėmėti, kad kofeinas iš gėrimo nedingsta visiškai, tiesiog jo kiekis tampa žymiai mažesnis. Štai pavyzdys: žmogus per dieną išgeria 5 puodelius kavos ir nerimauja, kad tai gali jam pakenkti, todėl vartodamas kavą be kofeino per dieną jis išgeria 15 puodelių kavos, kaip ir anksčiau gaudamas tą pačią kofeino dozę. Dekofeinizuota kava tai ne panacėja, ji gali turėti tą patį žalingą poveikį organizmui kaip ir kava, iš kuriuos nebuvo pašalintas kofeinas.
Tirpi kava gaunama iš įprastų kavos pupelių gaminant iš jų koncentruotą tirpalą, kurį vėliau džiovina, tokiu būdu gaunami kavos milteliai arba granulės. Pagamintą tirpią kavą lengviau transportuoti, ji pigesnė ir ilgiau išlieka aromatinga. Verta pažymėti, kad gaminant tirpią kavą dažniausiai naudojamos prastos rūšies ir nekokybiškos kavos pupelės. Be to žvalumą teikiantis tirpios kavos poveikis yra žymiai silpnesnis, arba jo nelieka visiškai. Viršutiniame kavos pupelės sluoksnyje yra kofeino, o vidiniame – teobromino. Jų poveikis skirtingas. Kofeinas siaurina kūno kraujagysles, bet inkstų kraujagysles plečia, t.y. sukelia šlapimą varantį poveikį. Teobrominas veikia priešingai. Jo tirpioje kavoje visada yra daugiau, nes dalis kofeino tiekiama į farmacijos pramonę. Atrodytų, jeigu nėra žvalinančio kavos poveikio, tai ji ir nekenkia, bet taip nėra. Teobrominas beveik toks pat žalingas kaip ir kofeinas, išskyrus tą savybę, kad jis neturi tonizuojančio poveikio.
Kava kenkia moterims. Tonizuojančio gėrimo įtaka moters organizmui – tai atskira istorija. Jis ypač žalingas nėštumo metu. Kaip jau buvo paminėta, šiuo ypatingu moters organizmui periodu kava gali išeikvoti kalcio atsargas organizme. O juk ši medžiaga yra tiesiog būtina vaiko skeleto formavimuisi. Kavoje esančios tonizuojančios medžiagos sugeba patekti per placentą. Taigi, kokius žalingus poveikius stebi gydytojai tuo atveju, jeigu būsima mama piktnaudžiauja kofeino turinčiais gėrimais?
– Kalcio kiekio sumažėjimas būsimos motinos organizme.
– Vaisiaus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas.
– Cirkuliuojančio kraujo kiekio placentoje sumažėjimas gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gaus mažesnį kiekį deguonies, kuris būtinas visų gyvybiškai svarbių organų formavimuisi, o ypač smegenų. Anemija gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą.
– Vaisiaus fizinio vystymosi sulėtėjimas, dėl to kūdikis gali gimti mažesnio svorio.
– Padidėja rizika kūdikiui gimti su įgimtomis širdies ligomis.
– Verta prisiminti, kad visi neigiami kavos poveikiai širdies ir kraujagyslių ir šlapimo sistemoms išlieka. O juk nėščiajai net mažiausias kraujospūdžio padidėjimas ir skysčių deficitas organizme gali turėti lemiamą reikšmę!
Kava kenkia vyrams. Kava nuo senų laikų buvo laikoma afrodiziaku. Ji tonizuoja ir veikia aktyvinančiai, tai turi teigiamą įtaką vyrų potencijai, bet piktnaudžiauti šia potencijos didinimo priemone taip pat neverta. Kava kenkia vyrams, nes joje yra augalinės kilmės medžiagų, panašių į moterų lytinius hormonus – estrogenus. O šie savo ruožtu gali sumažinti vyrų lytinio hormono testosterono gamybą organizme. Tarp kitko, šiuo atveju natūrali kava mažiau kenksminga, nei dekofeinizuota. Gėrime esantys augaliniai hormonai dekofeinizuojant niekur nedingsta, o apdorotos kavos, netekusios savo žvalinančių savybių vyras gali išgerti ir daugiau, gaudamas mažesnį kofeino kiekį, bet žymiai daugiau giminingų estrogenams medžiagų.
Su amžiumi vyrai tampa labiau pažeidžiami širdies ir kraujagyslių ligoms. Jiems kavos poveikis gali tapti lemtingu, jų trapios kraujagyslių sienelės gali neatlaikyti tonizuojančio kavos poveikio.
Kaip atsisakyti kavos? Žmonės, kurie nusprendė atsisakyti priklausomybės nuo šio tonizuojančio gėrimo, pripažįsta: kava – tai ne cigaretės. Atsisakyti šio įpročio galima palaipsniui, bet svarbu nepamiršti pagrindinio tikslo.
– Nustokite žvalinti save porcija karšto gėrimo nors per išeigines. Juk tomis dienomis jums nereikalingas padidintas darbingumas ir aktyvi energija. Nenatūralus budrumas, atsiradęs po kavos puodelio gali trukdyti sveikam poilsiui ir pilnaverčiam miegui.
– Kavą pakeiskite arbata. Arbatoje irgi yra kofeino, jis taip pat gali suteikti žvalinantį poveikį. Tik joje šios tonizuojančios medžiagos yra žymiai mažiau. Arbata taip pat ne panacėja. Joje irgi yra kenksmingų medžiagų, ji taip pat gali turėti šlapimą varantį poveikį. Vertėtų išbandyti kavos pakaitalus, pasižyminčius puikiu skoniu ir maistinėmis savybėmis. Pagrindinės žaliavos tokiai kavai – tai šakninės daržovės, grūdai. Palaipsniui galima pradėti gerti mineralinį vandenį, vaistažolių arbatas, sultis, kompotus.
– Sugalvokite sau naują rytinį ritualą. Jeigu jūs esate kofemanas turintis „stažą“, tai greičiausiai pastebėjote, kad esate įpratę prie kofeino ir jis jau nesuteikia tokio žvalinančio poveikio kaip anksčiau. Galbūt, ryte jūs pasijuntate žvalesni tiesiog nuo to, kad išgėrėte puodelį kažkokio karšto gėrimo. Tegul tai bus pašildytas kompotas, sultinys, arba tiesiog vanduo.
– Stenkitės gerai išsimiegoti. Dažnai blogos savijautos priežastis būna ne kavos atsisakymas, o chroniško neišsimiegojimo būsena. Įpraskite eiti miegoti anksčiau.
Taigi, kavos vartojimas yra itin apipintas įvairiais mitais, bet svarbiausia, kad reguliariai piktnaudžiaujant šiuo gėrimu, dingsta jo žvalinančios savybės. Viskas, ką gali gauti žmogus, nekontroliuojamai vartodamas kavą – tai priklausomybę jai ir abstinencijos sindromą („lomkes“). Stenkitės dirbtinio žvalumo šaltinį – kavą pakeisti palankiomis sveikatai alternatyvomis: pilnaverčiu miegu, rytine mankšta, arba bėgimu ir naudingais sveikatai gėrimais, pavyzdžiui, mineraliniu vandeniu.
Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru