Reinkarnacija – tai mitas?

Reinkarnacija – tai mitas?

Reinkarnacijos tema visada iššaukia pas žmones pilnai paaiškinamą susidomėjimą. Kiekvienas bent kartą gyvenime yra susimąstęs apie tai. Ir nesvarbu, jis tikintis ar ateistas. Kas jis, dėl ko gyvena ir kas su juo bus gyvenimo pabaigoje? Kiekvieną šiuolaikinį žmogų anksčiau ar vėliau pradeda jaudinti šie klausimai, nes jo pasaulėžiūra susisieja su jo požiūriu į reinkarnaciją.

Reikšmingas žmonių skaičius žmonių, kurie tiki į gyvenimą po mirties, gan aiškiai nesupranta, kas tai per procesas. Atgimimų mįslė tapo impulsu rašytojams, mokslininkams, filosofams parašyti skirtingas knygas, straipsnius, mokslinius tyrimus. Žinoma, ši tema ant tiek gili ir plati, kad kai kuriems žmonėms sunku ją suprasti ir priimti. Patvirtinimus į galimą sielos atgimimą patvirtina daugybė realių situacijų, kurios vyksta gyvenime su įprastais žmonėmis. Taip pat, reinkarnacijos koncepcija yra daugumoje senovinių religijų ir kultūrų.

Žodis <<reinkarnacija>> turi lotynišką kilmę ir pažodiniame vertime reiškia <<antrinis įėjimas į kraują ir kūną>>, tai yra sąmonė gyvos būtybės atgimsta iš seno kūno į naują. Pilnas kokybiškas atnaujinimas, perėjimas į kitą būseną – tai ir yra atgimimas. Šią nemirtingą sąmonę skirtingose tradicijose vadina Dvasia arba Siela. Tačiau kokia atgimimo užduotis, rolė?

Reinkarnacija siekiami tikslai: karmos atidirbimas ir sąmonės evoliucija. Karma – tai atpildo mechanizmas už praėjusius žmogaus veiksmus ir priklauso nuo jo minčių, žodžių ir poelgių.

Sielos praeina mokymus skirtinguose pasauliuose, todėl kiekvienas naujas pasaulis įneša pokyčius į tobulinimosi (mokymosi) procesą. Po mirties siela palieka kūno apvalkalą ir pereina iš vieno augimo lygio į kitą. Tam, kad siela gautų patirtų, jai reikia pragyventi nesuskaičiuojamą gyvenimų kiekį. Pas kiekvieną atgimimas (gimimas) turi savą programą ir, priklausomai nuo jos siela gyvena daug kartų, atgimstant į naujas epochas, skirtingus pasaulius ir pačias skirtingiausias sąlygas. Tokiu būdu, vystydamasi ir mokydamasi iš gyvenimo į gyvenimą, sąmonė gali dvasiškai tiek pakilti, kad galės ištrūkti iš mirčių ir gimimų rato (samsara). Tačiau jeigu siela dvasiškai ne auga, o degraduota, tai visa tai kuria kliūtis perėjimui į vis aukštesnį lygį.

Kokia priežastis žemo išsivystymo lygio? Beveik kiekvienas veiksmas individo – tai kažkokia klaida ir tai priveda jį prie neteisingo kelio. Žmogus gali klysti, spręsdamas pastatytas prieš jį užduotis, daryti neteisingas išvadas. Jis nežino, kaip vystytis, nes nežino esminių tikslų, o materialias geroves, šlovę ir valdžią skaito šiame pasaulyje aukščiausiu pasiekimu.

Taigi, reinkarnacija – tai tiesa ar mitas? Ir ką apie tai kalbą pačios seniausios religijos ir kultūros?

Reinkarnacijos teorija kalba apie tai, kad nemirtinga sąmonė, po fizinio kūno praradimo, pereina į kitą būseną, kitą kūną. Pagal induizmą, sąmonė (atman), nemirtinga, o miršta ir gimsta iš naujo tik kūnas. Atman – aukštesnis <<Aš>>, Siela, Brahman, Absoliutas, iš kurio gimsta visa kita. Atgimimų ciklas, atvedantis į veiksmą su karmos pagalbą, simboliškai vaizduojamas samsaros ratu. Ir tai ne atsitiktinumas, nes taip mes gimstame ir mirštama, praeidami ratą po rato daugelį kartų. Kiekvienas mūsų poelgis ir mintis neša savyje sėklą, kuri gimsta, pasireiškianti karma. Siela po mirties atgimsta iš naujo ir iš naujo, iš kūno į kūną, kol nesukaupia atitinkamos patirties.

<<Kaip, numetus seną rūbą, žmogus ima kitą, naują, taip, numetus seną kūną, įeina gimstanti sielą į kitą, naują. Dėl gimimo būtina mirtis, dėl mirties būtinas gimimas>> (Bhagavad-Gita).

Žmogus, rinks tai, ką pasėjo, kol jis nėra įvaldęs esminių žinių. Pagal induizmą, <<Aš>> per daug pririštas materialiems jausmams ir pramogoms. Jeigu žmogus gyvena iliuzijose ir prisirišimuose šio laikino pasaulio, tai jis taip ir <<kapstysis>> samsaroje. Štai, kaip apie tai rašoma Vedose (senoviniuose raštuose): <<Kaip ryšiais, matomais įspūdžiais ir paklydimais, gauna norimas formas, pagal savo veiksmus>> (Švetašvatara Upanišada, 5.11).

Induizmo filosofija moko, kad geri poelgiai ir meilė Dievui leidžia žmogui dvasiškai augti iš gyvenimo į gyvenimą, kol nepasiekia mokšos arba išsilaisvinimo iš samsaros. Siela atgimime, jeigu ji dvasiškai auga, jai duodama galimybė pažinti savo būtį. Išsivaliusi ir dvasiškai suaugusi siela grįžta pas Dievą, ten ji įgauna savo pirmapradę būtį. Galima pasakyti, kad pati iš savęs reinkarnacija induizme yra kaip užuojauta ir Dievo Meilė visoms gyvoms būtybėms.

Pagal budizmą, protas nemiršta kartu su kūnu. Jis niekada nebuvo sukurtas ir todėl niekada neišnyks. Jis visada viską suvokia ir begaliniai išreiškia save visais įmanomais būdais. Visos būtybės pragyvena begalinį kiekį gyvenimų. Budistų požiūris apie atgimimus – tai dėsningas (reguliarus) pratęsimas apie karmos mokymą. Kiekvieną kartą, kai mes darome kažką savanaudiškai, egoistiškai, mes kuriame karmą, tai yra sėjame ateities sėklas. Kai mes mirštame, mūsų kūnas suyra, tačiau protas tęsia suvokimą. Tuo pat metu, pasąmonėje išsisaugo daugybė įvairiausių įspūdžių, gerų ir kvailų. Kiekvienas pasireiškimas sąlygotas nesuskaičiuojamos daugybės įspūdžių priežasčių, sąlygų ir įprastas protas, operuojantis skaičiais ir suvokimais, suvokti jų negali. Po kūno mirties jie išliks, tada po truputį suaugs, paskui palaipsnius subręs ir padarys įtaką ateinančiam gyvenimui.

Kokiomis sąlygomis pasauliuose galima atgimti? Budizme aprašo šešis pasaulius, išsidėsčiusius vertikaliai vieną po kitu. Visatos apačioje randasi žemieji pasauliai: pragaro pasaulis, alkanų dvasių pasaulis, gyvūnų pasaulis. Sekantis – mūsų žmonių pasaulis. Virš žmonių pasaulio yra dar du: asurų pasaulis ir dievų. Visi pasauliai nepastovų, jie keičiasi keisdami viens kitą. Iš dievų pasaulio galima atgimti ne tik žmonių pasaulyje, tačiau ir pasauliuose, esančiuose žemiau ir atvirkščiai. Kitas gyvenimas priklauso vien tik nuo mūsų karmos, kurią mes užsidirbome.

Istorijos apie atgimimus užrašytos <<Džatakose>> – pasakojimai apie buvusius Budos Šakjamunio egzistavimus, skirtingais laikais. Juose kalbama apie moralinius principus, pasaulėžiūrą ir santykius su pasauliu. Buda – išminčius, pasiekęs nušvitimo ir skelbęs mokymą apie dvasinį prabudimą. Tai dar kartą patvirtina reinkarnacijos realybę.

Straipsnio autorė Olga Soldatova

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba

Vaizdo įrašas. Reinkarnacijos pavyzdžiai iš Vedų. Andrey Verba. (rusų kalba)