Vradžana pranajama – kvėpavimo pratimas, kuris atliekamas ėjimo metu

Šiuo metu egzistuoja daugybė įvairių sąmoningumo ugdymo ir mokėjimo koncentruotis praktikų. Mums visų lengviausia priartėti prie momento „čia ir dabar“ tada, kai mes esame salėje arba praktikuojame  savarankiškai. O kas vyksta kitu laiku? O likusiu laiku „smegenys bėga“ ir mes didžiąją dalį savo veiklos atliekame  „automatu“. Gaunasi, kad vidutinis statistinis šių laikų žmogus, praktikuojantis jogą būna sąmoningu tik keletą valandų per savaitę. Svamis Šivananda paliko mums puikų instrumentą koncentracijos lavinimui, naudingą sveikatai ir nereikalaujantį papildomo laiko – Vradžana pranajamą.

Šią pranajamą galima atlikinėti bet kuriame artimiausiame parke pasivaikščiojimo metu, svarbiausia sąlyga – grynas oras. Autorius rekomenduoja praktikuoti ją kasdien rytais ir vakarais. Atlikimo technika nereikalauja specialaus pasiruošimo ar ypatingų įgūdžių. Juo labiau, praktikoje nėra sveikintinas skubėjimas, per didelės pastangos ir bet koks diskomfortas. Svarbu: pagal Svamį Šivanandą vienu žingsniu yra laikoma du žingsniai (vienas kaire, vienas dešine koja), analogiškai ratams, atliekant Surya Namaskar. Toliau žodis „žingsnis“ turi būti suprantamas kaip du žmogaus žingsniai, tai svarbu, nes Vradžana pranajama matuojama žingsniais.

Vradžana pranajamos atlikimo technika

Pradžioje atliekama pagal šią schemą: įkvėpimas žengiant 4 žingsnius, iškvėpimas žengiant 6 žingsnius. Kvėpavimas pilnas, lygus ir ramus, atliekamas be kvėpavimo sulaikymų, neturi būti oro trūkumo pojūčio. Atsiradus diskomfortui šiame etape galima daryti vienodo ilgumo įkvėpimus ir iškvėpimus. Kai tik susiformuos įprotis, galima grįžti prie santykio 4/6. Po to proporcija keičiasi: įkvėpimas – 8 žingsniai, iškvėpimas –12. Proporcingai didinant skaičių galima pasiekti finalinį ritmą: įkvėpimas – 18 žingsnių, iškvėpimas – 36. Viršyti jo autorius nerekomenduoja, nes tai gali būti pavojinga psichinei sveikatai.

Praktikai skirti pradžioje pakanka iki 6 minučių (po dvi minutes pasivaikščiojimo pradžioje, viduryje ir pabaigoje), su laiku iki 9 minučių ir daugiau, palaipsniui didinant kiekvieną kartą viena minute.

Svarbu, kad kiekvienos iš aukščiau pateiktų kvėpavimo schemų įsisavinimo trukmę  praktikuojantysis nusistato pats, orientuodamasis į savo pojūčius ir vengdamas bet kokio diskomforto. Tai gali trukti keletą savaičių, o gali ir mėnesį, svarbiausia – nuosekliai ir neskubant.

Jeigu praktikos metu atsiranda diskomforto pojūtis, rekomenduojama pradėti įprastą gilų kvėpavimą, o po to tęsti pranajamą, bet mažesne proporcija. Gali būti, kad finalinis santykis ir apskritai bus nepasiekiamas. Bet tai ne priežastis nerimauti, nes kiekvienas turi savo ypatumus ir pasirengimo lygį. Kaip papildomą koncentracijos šaltinį galima rinktis mantrą arba maldą, tarti ją ir tokiu būdu dar labiau sustiprinti praktikos efektyvumą.

Praktikuojant reguliariai 2-3 metus, įkvėpimo ir iškvėpimo procesas bus atliekamas automatiškai, o pati pranajama palaipsniui užims visą pasivaikščiojimo laiką. O čia jau neišvengsi begalinio sąrašo pozityvių pokyčių mūsų sąmonėje ir kūne. Svamis Šivananda tvirtina, kad šioje pranajamoje yra sukoncentruotos visos galimos palankios pasekmės iš visų pranajamų, be to tai yra įvairaus laipsnio ir sunkumo infekcinių plaučių ligų profilaktika ir gydymas.

Praktikuokite į sveikatą!

Pranajama. 4-tas jogos laiptas. įvadas. Anton Čudin ir Darja Čudina (rusų kalba)

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė