Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Kaip teisingai medituoti. Keletas paprastų rekomendacijų

Nuo redakcijos: šiuolaikinėje visuomenėje sąvoka ,,kaip teisingai…“ gali atspindėti didelį požiūrių į realybę spektrą, kurie yra sąlygoti skirtingu kiekvieno atskiro žmogaus pasaulio suvokimu. Šiame straipsnyje parodytas tik nedidelė dalis to, ,,kaip teisingai medituoti“, kas, žinoma, neatspindi viso meditacijos proceso pilnatvės, nes jo apimčiai ir knygelės formato neužtektų. Tačiau mes įsitikinę, kad šios medžiagos kažkam pilnai pakaks, kad pradėti praktikuoti. Dėkite pastangas ir rezultatas bus atitinkamas.

Meditacija… ir štai jūs jau primerkėte vokus, nukreipėte proto žvilgsnį į trečiosios akies sritį ir atsisėdote į Padmasanos poza. Mes girdime šį žodį, ir prieš mus iškyla Indijos ašramų vaizdai, budistų šventyklos ir vienuolių, apsirengusių šafraniniais apdangalais, virtinė anksti ryte išėjusi į gatvę. Šie vaizdai pakeri vakarų tradicijos žmogų, jis žiūri į tai kaip į kažką keisto, kai kurie nori sužinoti apie tai daugiau ir užsirašo į meditacijos kursus pradedantiems, kad padidintų savo sąmoningumą.

Protas ir būties tyluma meditacijos praktikoje

Iš tikrųjų terminas ,,meditacija“ kyla iš lotyniško ,,meditatio“, tai reiškia – apmąstymas. Jeigu mes norime gauti gilesnę informaciją, iš kur atėjo meditacijos praktika į vakarų visuomenę, tai reikia kreiptis į budizmo ir jogos tradicijas. Šiose kryptyse meditacija aktyviai praktikuojama kaip integrali šių mokymų dalis ir yra viena iš tobulėjimo (saviraidos) pakopų, savęs pažinimo sistemoje, kurios galutinis tikslas išlaisvinti sąmonę nuo kūniškų, emocinių ir mentalinių sluoksnių; atskirti ,,Aš“ nuo  vaizdinių, sukurtų protu, ir įrodyti praktiškai, kad tas pat ,,Aš“, iš esmės, ir neegzistuoja, ir mūsų su jumis įsivaizdavimas apie save yra ne kas kita, kaip to paties proto gaminys, už kurio mes kabinamės, bijodami likti veidas į veidą su būties tyluma, su suvokimu to, kad mes – tai ne mūsų kūnas, mes nesame mūsų jausmai ir netgi ne mūsų mąstymas. Paskutinis punktas ypatingai įdomus, nes dar nuo Dekarto laikų mes buvome įpratę šios nuostatos esme laikyti asmenybės egzistavimą (,,Mąstau, vadinasi, egzistuoju“). Tai yra, nustojus mąstyti, mes nustojame egzistuoti, ar ne taip?

Tikriausiai, vakarų filosofo požiūriu, tame yra tiesos, ir todėl mąstymas, ypatingai loginis, visi intelektualūs procesai ir veikla, susijusi su jais, aukštai vertinami mūsų visuomenėje. Žmogaus identifikacija, pirmiausiai su savo protu ir savęs nusakymas per padėtį visuomenėje uždeda antspaudą ir ant visos vertybių sistemos, kuri atsakinga už tai, ką mes statome į pirmą vietą, o tikslų sferoje nurodo mums tuos tikslus, kurie atitinka esamą vertybių sistemą. Visa tai, kartu paėmus, privedė prie taip vadinamojo mūsų sąmonės mokslinio kryptingumo formavimo, kur teorijų sukūrimas, jų įrodymų ir bendrai realybės pateikimas faktų ir sistemų pagrindu, leidžiamų mokslininkų bendrijos į gyvenimą, yra dominuojantis.

Mes paprasčiausiai net negalime įsivaizduoti, kad mūsų logiškai išmąstyta mokslinė paradigma ne tai, kad nėra Gralio taurė, bet ir aplamai yra mažai efektyvi. Per amžius mus bando įtikinti sistemos sėkmingumu, ir ypač sėkmingai paskutiniu metu, kai technokratinės visuomenės pasiekimai pakilo į aukščiausią lygmenį ir tiek supaprastino fizinį žmogaus egzistavimą, kad galima ir iš tiesų patikėti tuo, kad štai ji laimė – imk ir naudokis.

Aiškaus matymo praktika Radža jogoje

Tačiau yra kultūros, kurios gyvena pagal kitus principus. Protas anaiptol nėra karalius. Tai Ego tvirtai laikosi už tokio apibūdinimo ir priverčia mus galvoti, kad jei nebūtų proto, mąstymo proceso, tai viskas pasibaigtų. Iš tikrųjų viskas kaip tik atvirkščiai: praeidami Proto stadiją, atskirdami save nuo protinių procesų, analizės, mes tolstame nuo proto, išeiname į naują lygmenį, kur pažinimas tampa atviras, randame švarų reiškinių ir pasaulio sąrangos supratimą. Tai galima pavadinti transcendentiniu perėjimu, kai  netikėtai mūsų supratimas, pripratęs vykti pagal loginę grandinę, pereina į švarų matymą, ir mums atsiveria tikroji reiškinių esmė.

Į tai ir yra nukreipta meditacijos praktika ir jogos mokymas. Jei jau mes prakalbome apie jogos tradiciją, tai čia reikia pažymėti, kad jos viduje susiformavo pasaulio suvokimo tobulinimo praktikos, nukreiptos į proto atskyrimą nuo kūno, pojūčių, jausmų ir mentalinių konstrukcijų.

Radža jogoje išskiriamos 8 pakopos, tarp kurių 4 pirmosios priskiriamos Hatha jogai, o 4 aukštesnės – pratjahara, dharana, dhjana ir samadhi.

Išstudijavę šias 4 aukštesnes sudedamąsias dalis, jūs galite pradėti medituoti savarankiškai.

Kaip teisingai medituoti namuose

Prieš registruodamiesi į Vipasanos meditacijos kursus, prieš dalyvaudami retrituose arba ruošdamiesi į jogos turus, jūs galite pabandyti medituoti savo namuose savarankiškai.

Keturių Radža jogos pakopų esmė būtent ir yra, kad nukreipti mokinį dvasinio tobulėjimo keliu per sąmonės atskyrimą nuo išorinių faktorių ir Proto.

Mes trumpai išnagrinėsime, ką reiškia kiekviena šios sistemos pakopa ir tai, kaip jūs galite naudotis joje aprašytomis technikomis. Juk tam, kad priartėti prie samadhi – aukščiausiosios meditacijos proceso pakopos, kur pasiekiama dvasinė vienybė su Absoliutu, – reikia pradėti nuo pratjaharos praktikos.

Pratjahara, arba pasiruošimas tam, kaip reikia teisingai medituoti 

Pratjahara – praktika, kurios pagalba jūs galite išmokti valdyti savo jausmus. Atskyrę sąmonę nuo išorinių faktorių, nustoję jausti jų poveikį, įeinant į ypatingą sąmonės būseną, kurioje smegenų alfa ritmai tampa dominuojančiais, jūs automatiškai atsiskiriate nuo supančių objektų ir jausmų. Svarbiausia įeiti į šią būseną ir ją išlaikyti.

Šioje pirmojoje pasiruošimo aukštesnėms meditacijos pakopoms stadijoje, jūs vis dar siejate save su savo kūnu ir protu, bet jau įgaunate patirtį, kad jūsų sąmonė nenustatoma aplinkiniais faktoriais, nors tai ir yra labai paplitęs požiūris, egzistuojantis kolektyvinėje sąmonėje ir daug kur nustatantis mūsų požiūrį į gyvenimą.

Vaizdo įrašas. Meditacija. Viena iš duotosios technikos traktuočių. Andrejus Verba (rusų kalba)

Kad geriau suprasti apie kokią būseną eina kalba, galima iš karto pradėti nuo jogos Nidros praktikos, kuri kaip tik ir skirta tam, kad paruošti sąmonę sekančioms, sudėtingesnėms praktikos pakopoms.

Kaip išmokti teisingai medituoti į objektą  

Atliekant dharanos praktiką, sekančią Radža jogos pakopą, jūs išmoksite koncentruoti protą į pasirinktą objektą. Visos nereikalingos mintys dingsta ir jūsų dėmesys nukreiptas tik į vieną vaizdinį. Daugelis sistemų sukurtos šios technikos pagrindu, nors jos gali vadintis ir kitaip, pavyzdžiui  meta meditacija, kai kurios dza dzen ir ciguno meditacijos formos, bet esmė viena – išlaikyti klaidžiojantį protą fokusavimo būsenoje tam tikram laikui, kad jis nešokinėtų nuo vienos minties prie kitos.

Verta paminėti, kad Vipasanos kurso paruošiamąją pakopą atitinka šamatha. Susitelkimo į vaizdinį arba objektą principai joje identiški su dharanos praktika, ir protas taip pat mokosi koncentruotis. Šamatha yra kaip tiesioginis pasiruošimas meditacijos praktikai, kuri vadinama vipašjana.

Objektu gali būti daiktas, garsas, vaizdinys (образ), tam tikra mantra, bet esmė ta, kad nesiblaškyti nuo pasirinktojo ir išlaikyti dėmesį į jį kaip galima ilgiau. Tai disciplinuos jūsų protą ir paruoš jį sekančiai meditacijos stadijai – dhjanai.

Susitelkimo praktika padės sužinoti, kaip teisingai pradėti medituoti

Tam, kad praktikuoti trečiąją Radža jogos pakopą – dhjaną – reikia nuolatiniais koncentracijos pratimais į objektą parengti protą: pradėti galima nuo poros minučių, o po to palaipsniui didinti susikaupimo periodą iki ilgesnių laiko atkarpų. Kai jūs sėkmingai su tuo tvarkysitės, protas pats pradės lyg tirpti, susilieti su jūsų meditacijos objektu. Šiame etape kūno pojūčiai išnyksta, kūnas tampa besvoris, jūs nustojate jį jausti. Šis procesas, kuriame atrodo lyg nustoja egzistuoti gravitacija, prasideda dar pratjaharos stadijoje, praktikuojant joga Nidrą. Dhjanoje jis sustiprėja: praktikuojantysis jau ne čia, sąmonė pilnai atsiskyrusi nuo supančio jausminio patyrimo, išėjo už įprastos koncentracijos ribų. Šis etapas atitinka pačią vipašjaną iš Vipasanos kurso. Mes prie jos dar grįšime, o kol kas pereisime prie galutinės Radža jogos pakopos – samadhi.

Daugumai jogų, meditacijos pasekėjų, samadhi pasiekimas – tai vos ne svarbiausias gyvenimo įvykis. Ši baigiamoji 4-oji Radža jogos tradicijos pakopa įvyksta tada, kai praktikuojančiojo sąmonė pilnai susiliejo su viskuo, kas egzistuoja arba, kitais žodžiais, su Absoliutu. Pati ,,Aš“ idėja praktikuojančiajam nustojo egzistuoti.

Samadhi aprašymui geriausiai tiktų terminas ,,būsena“. Todėl, kad pasiekus ją, pagaliau galima išeiti į tolimesnį samadhi lygį ir pasiekti pilną praregėjimą, toks ir yra Vipasanos sistemos tikslas. Tokiu būdu, mes suprantame, kad kelias, vedantis į ,,dievišką matymą“, – tai aukščiausias Vipasanos praktikos tikslas, kuris pasiekiamas palaipsniui, kelių etapų bėgyje, pradedant nuo sąmonės atskyrimo nuo kūno idėjos, pojūčių, psichologinių būsenų (,,aukščiausiasis“ ir ,,įprastas protas“ pagal satipatthanos terminologiją) ir suvokimo sferų.

Savęs ir savo minčių suvokimas išmokins, kaip teisingai medituoti namuose

Tam, kad pradėti teisingai medituoti, reikia suprasti tai: bet kuri meditacija arba pasiruošimas jai nukreipti pirmiausiai į susikaupimo ir suvokimo procesą. Ar jūs atliekate jogos Nidros praktiką, ar pirmą dalį Vipasanos kurso, šamathą, jūs visada įsisąmoninate savo pojūčius per kūną arba per emocijas ir mintis. Tai svarbiausias meditacijos faktorius. Iš esmės, jis ir yra jos esmė. Jūs turite išmokti įsisąmoninti jūsų mintis ir emocijas, matyti šį srautą ir leisti jam praeiti, paleisti jį.

Jeigu jūsų mintys meditacijos praktikos metu vėl grįžta prie kasdienės rutinos, žiūrėkite į tai paprasčiau. Neuždrauskite sau šių minčių, o panaudokite nevertinantį susitelkimą, stebėjimą. Jūs pastebėjote ,,nereikalingas“ mintis, kurios nukreipia jus nuo pasirinkto koncentracijos objekto, kaip, sakykim, dharanos arba šamathi praktikoje, bet būtent pats suvokimo faktas, kad jūs nukrypote – teigiamas, nes jis signalizuoja, kad jūs pradedate suvokti ir kontroliuoti mąstymo procesą.

Kaip teisingai pradėti medituoti pačiam remiantis satipatthanos praktika

Visa suvokimo per meditaciją praktika vienu ar kitu būdu turi pagrindinį principą, kuriuo remiasi satipatthanos praktika, – susitelkima (kontempliaciją). Jūs stebite save, pereidami nuo grubesnių lygių, kur jūs įsisąmoninate fizinį kūną ir pojūčius, iki aukštesnių būsenų. Bet ir šios pakylėtos būsenos, proto judesiai, koncepcijos taip pat bus jūsų ištyrinėtos. Suprantama, mes neturime omenyje ,,ištyrinėjimas“ įprasta žodžio reikšme. Mes kalbame apie tai, kad visos detalės, vaizdiniai, būsenos ir idėjos bus jūsų įsisąmonintos per nukreipto dėmesio praktiką. Jūs ne teisėjas, o stebėtojas, ne vertinantis, o susikaupęs. Šiuose žodžiuose – raktas į bet kokios meditacijos praktiką.

Proceso pradžia: kaip reikia teisingai medituoti 

Norint teisingai medituoti, reikia tik pradėti suvokti jūsų veiksmus, emocijas ir mintis. Nuo to momento meditacijos procesas prasideda. Ne atsitiktinai gi, kai vieno budistų vienuolio paklausė apie tai, kame yra meditacijos esmė, jis atsakė:,,Jeigu jūs geriate arbatą, tai gerkite arbatą“. Ką tuo norima pasakyti? Vienuolis pabrėžia buvimo ir sąmoningumo svarbą atliekant bet kurią veiklą. Jūs geriate arbatą ir tuo metu nekuriate planų rytdienai. Jūsų mintys nukreiptos ir susikaupusios į patį arbatos gėrimo procesą, jūs ir esate arbatos gėrimo procesas.

Įsisąmoninus šį principą, galima kiekvieną įprastą veiksmą ar užsiėmimą paversti meditacijos procesu. Jūs pradėsite iš tikrųjų įsisąmoninti save, bendraudami su žmonėmis jūs nustosite veikti reaktyviai, ir elgsitės taip, lyg tai visai ne jūs tas žmogus, įtrauktas į tą situaciją.

Atitolimas ir stebėjimas iš šalies formuoja įprotį medituoti

Panašus suvokimas, žvilgsnis iš šalies į patį save turi dar ir labai vertingą praktinį panaudojimą: jūs bendrai ramiau vertinsite viską, kas vyksta, tapsite labiau susikaupusiu, mažiau vertinsite. Kiekvienas gyvenimo momentas taps pripildytu, kaip paradoksaliai tai beskambėtų, laikant, kad vienas iš meditacijos praktikos tikslų – tai atitolimas nuo išorinių faktorių, jų neigimas. Bet kartu su tuo suvokimo praktika suteiks prasmę kiekvienam momentui.

Nustokite vaikytis vaiduoklių

Jūs nustosite vaikytis vaiduokliškų pasitenkinimų malonumų momentų todėl, kad iš jūsų gyvenimo palaipsniui pasitrauks dvilypiškumas, arba dualumo suvokimas. Kodėl gi žmogus bėga per gyvenimą ieškodamas laimės, gaudydamas trumpą pasitenkinimo akimirką? Viskas dėl to, kad jo gyvenimas padalintas į 2 dalis: ,,kasdienybės nuobodulys“ ir ,,naujų pojūčių šventė“. Yra 2 kategorijos: gyvenimo tuštybė ir būtent ji vyrauja daugumoje įprastų žmonių (mes pavadinsime tai sąlyginai ,,nuobodulys“), ir tai, kas priduoda šiam gyvenimui tikslą (kiekvienam tai individualu, bet vienijama vienu bendru – paieška ir naujų pojūčių pergyvenimu). Tikslą sau žmogus randa ypatinguose įvykiuose, svarbiuose renginiuose, statuso visuomenėje gavime ir t.t., bet visas likęs jo gyvenimas praeina šių laimės momentų laukime, geriausiu atveju – pasiruošime jiems, t. y., iš esmės, mes susiduriame su paties gyvenimo negyvenimu. Viskas, ką žmogus veikia, baigiasi perėjimu nuo vieno labiau ar mažiau reikšmingo punkto (įvykio) prie kito.

Vaizdo įrašas. Meditacijos subtilybės. Jakov Fišman (rusų kalba)

Egzistuoja ir kitas požiūris, nusakantis gyventi iki ,,aortos plyšimo“, ,,Carpe diem“ – taip skelbia jo pasekėjai. Bet, pagalvokime, kodėl žmonės renkasi tokį gyvenimo būdą? Ar ne dėl paslėptos baimės nespėti, praleisti kažką, neišmėginti šio ar to, galų gale iš baimės, tiesiogine prasme interpretuojant frazę ,,Gaudyk diena“ (mėgaukis šia diena/gyvenk šia diena), nes kita gali neišaušti?

Tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad antrasis kelias skiriasi nuo pirmo; jis, turbūt, labiau pripildytas išoriniais įvykiais, kurie stimuliuoja protą ir širdį, bet vidinės tuštumos neišvengia ir jis. Čia kalba neina apie taip vadinamą proto tuštumą, kuri ir pasiekiama meditacijos procese. Mes kalbame apie tai, kad žmogaus egzistavimo beprasmybė kartais maskuojasi keisčiausiomis formomis, ir filosofija ,,Carpe diem“ – viena iš jų.

Vietoj išvadų: praktinė meditacijos esmė

Norint suprasti daiktų esmę, iš tikrųjų pamatyti, kas yra kas, sąmoningumo praktikos, tarp kurių meditacijos, pranajamų naudojimas (sąmoningai kvėpuojant), atsiskyrimas ir tyla (nekalbėjimas), padės jums labiau suprasti save. Išaiškinti paslėptas emocines problemas, atjungti tuos emocinius prisirišimus ir blokus, kurie metų metus jus sulaiko nuo tikrojo tobulėjimo ir savirealizacijos – štai tame ir yra nauda, vertingumas praktikuojantiems meditaciją.

Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba