Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Nemokama 10 dienų programa

Meditacijos technikos. Kokią išsirinkti?

Sveikas gyvenimo būdas. Nuo ko pradėti?

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Jogos filosofija

Jogos mokytojų kursai 2021 metais

Jogos žodynas. Maja

Tuštuma – daiktų esmė. Tai ne tik kai kurių Rytų religinių mokymų versija, tai – mokslinis faktas. Fizikos požiūriu viskas sudaryta iš tuštumos. Kaip sakė Albertas Einšteinas: „Viskas sudaryta iš tuštumos, o forma  – sutirštinta tuštuma“. Apie tai mes galime paskaityti ir budistų sūtrose. Populiarioje budizmo Mahajanos „Širdies sūtroje“ sakoma: „Forma yra tuštuma, o tuštuma yra forma“. Pali kanono raštuose sutinkamas ir tiesioginis Budos Šakjamunio tokio reiškinio, kaip tuštuma aprašymas: „Kaip į tuštumą žvelk į šį pasaulį. Mirties valdovas nepalies to, kuris taip žvelgia į pasaulį“.

Daiktų ir reiškinių tuštumos idėją vėliau išvystė autoritetingas budistų mokytojas Nagardžuna. Jis saugojo savo mokinius nuo sekimo įsitikinimu apie tai, kad „nieko nėra“, pavadinęs tai tokiu pat kraštutinumu, kaip ir turėti iliuziją, kad daiktai egzistuoja tokiais, kokiais mes įpratome juos matyti. Nagardžuna kvietė sekti viduriniuoju keliu ir žiūrėti į daiktus kaip į egzistuojančius, bet sudarytus iš tuštumos. „Tuštumos“ sąvoka budizme suprantama kaip nebuvimas nuolatinės nesikeičiančios nepriklausomos daiktų ir reiškinių kilmės. Tai yra, kalbant apie tai, kad vienas ar kitas objektas arba reiškinys yra tuštuma, turima omenyje, kad jis turi nepastovumo, kintamumo ir tarpusavio priklausomybe sujungto pasaulio prigimtį.

Kiek mes besvarstytume apie tai, kad viskas sudaryta iš tuštumos, netgi nežiūrint į tai, kad tai patvirtina fizikos mokslas, daiktai ir reiškiniai egzistuoja, turi ganėtinai standžią substanciją, o alchemijos principas „tai, kas viršuje yra analogiška, kas yra apačioje“ mažai kam suprantamas ir atrodo nepritaikomas realiame gyvenime. Būtent todėl viduramžių alchemikai skyrė visą savo gyvenimą, kad suprasti tik keletą eilučių, kurios parašytos „Smaragdo lentelėje“. To priežastis – iliuzija.

Maja verčiant iš sanskrito kalbos reiškia iliuzija arba regimybė. Maja – tai tam tikra energija, kuri slepia nuo mūsų esaties vienybę ir tikrąją reiškinių prigimtį. Vedinės filosofijos požiūriu būtent Maja neleidžia mums matyti daiktų tokiais, kokie jie yra. Jeigu lyginti šį požiūrį su fizikų nuomone, tai galima atsekti tam tikras paraleles. Fizikos požiūriu mes suvokiame objektus tvirtais ir standžiais, nežiūrint į tai, kad jie sudaryti iš tuštumos, tik atomų tarpusavio sąveikos dėka. Ryšiai tarp atomų, pagrįsti pritraukimu ir atstūmimu, sukuria tvirtą objekto struktūrą. Tai vėlgi yra kažkokia energija, kuri veikia tarp atomų, sukuria standžių ir tvirtų objektų egzistavimo iliuziją. Analogiškai, galima teigti, kad Vedose būtent šią energiją ir vadina Maja, o atomų tarpusavio sąveika – tai jos pasireiškimas fiziniame lygyje. Vienaip ar kitaip, galimybė matyti tikrąją reiškinių esmę atsiveria po to, kai praktikas nustoja būti įtakojamas Majos.

Kaip paaiškinti Mają paprastais žodžiais? Galima įsivaizduoti ryškią saulę ir giedrą vasaros popietę. Ir staiga – atslenka debesys ir paslepia šią saulę. Debesis galima palyginti su Maja – jie slepia nuo žmogaus saulės spindėjimą. O dabar įsivaizduokime, kad žmogus gimė mieste, kur debesys nuolat kabo danguje, ir apie saulės egzistavimą toks žmogus net neįtars, o jeigu jam papasakosi apie ją – jis tai suvoks tik kaip teoriją. Būtent todėl išsivadavimo iš Majos įtakos patirties neįmanoma perduoti žodžiais ar aprašyti knygoje. Lygiai taip pat, kaip neįmanoma aklam žmogui nusakyti saulėlydžio peizažo grožį.

Majos priežastimi yra Avidja – neišmanymas. Tarp kitko, sudėtinga pasakyti, kas šiuo atveju yra pirmine priežastimi. Maja pagimdo Avidją gyvų būtybių protuose, o gal protai, paveikti Avidjos, patys sukuria sau Mają.

Patandžalio joga sutrose aprašomas Avidjos, kurią pagimdė Maja, pasireiškimas (o gal pagimdantis Mają). 2-os dalies V sutroje Patandžalis aprašo Avidją. A. Beilio vertimo versijoje sutra skamba taip: „Avidja – tai kada painiojama tai, kas pastovu, tyra, pilna dieviškumo ir „Aš“ su tuo, kas nepastovu, netyra, skausminga ir „ne -Aš“. Tai ir yra Majos pasireiškimas – tai kas neteisinga priimama už tiesą. Ir svarbu suprasti, kad netgi teorinis supratimas to, kas yra teisinga, o kas klaidinga, nėra Avidjos sunaikinimu ir išėjimu iš Majos įtakos. Pavyzdžiui teorinis supratimas, kad kūnas laikinas, o siela amžina ir kad tikroji žmogaus esmė – tai nemirtinga amžina siela, visiškai nesako apie tai, kad žmogus išsivadavo iš Majos įtakos, todėl kad gilesniame lygmenyje jo prote kaip ir anksčiau egzistuoja klaidingi įsitikinimai apie tai ir savitaiga šie klaidingi įsitikinimai nepanaikinami. Tik dvasinės patirties išgyvenimas, kuris patvirtina tą faktą, kad tikrasis žmogaus „Aš“ – tai ne kūnas ir netgi ne protas, galima laikyti Majos pančių sunaikinimu.

Maja dažnai lyginama su debesimis, plaukiančiais dangumi arba ratilais vandenyje. Labai taiklus palyginimas, juk Maja nuolat keičia kaukes, spalvas, vaizdinius. Viskas kinta šiame pasaulyje, ir ši kaita yra sąlygojama Majos poveikio. O tolygus suvokimas veda link išsivadavimo iš Majos poveikio ir suvokimo, kad nė vienas objektas ar reiškinys neturi pastovios, nepriklausomos, nekintamos prigimties. Paprasčiau sakant viskas, kas pasireiškia pasaulyje yra viena ar kita grubios ar subtilios sąmonės forma. Ir tik dėl Majos sukuriama skirtingumo iliuzija ir taip vadinamas dvilypis suvokimas – visų daiktų ir reiškinių skirstymas į gerus ir blogus, malonius ir nemalonius, naudingus ir žalingus, saugius ir nesaugius ir taip toliau.

Paskaityti ir sužinoti apie kitus jogos terminus galima mūsų jogos žodyne.

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba