Jogos žodynas: Ananda [palaima]
Visos gyvos būtybės vienaip ar kitaip siekia įgyti laimę ir trokšta išvengti kančių. Šis gilus siekis ne tik žmogaus, bet ir visų būtybių, netgi turinčių primityvų sąmonės lygį. Niekas netrokšta kentėti, aišku būna išimčių, bet čia jau iš psichinių nukrypimų srities. Bet žmonių problema ta, kad siekdami laimės, jie atlieka tuos veiksmus, kurie, atvirkščiai, užkerta jiems kelią į laimę. Todėl, norėdami išvengti kančių, atkakliai siekia jų. To priežastimi yra neišmanymas, kuris neleidžia žmonėms atsekti priežasties-pasekmės ryšio ir suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai veda į kančią. Jogoje taip pat nagrinėjamas toks supratimas, kaip laimė.
„Ananda“ išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „džiaugsmas“ arba „palaima“. Taip pat yra vertimai: „laimė“, „susižavėjimas“ ir t.t. Šis žodis tapo plačiai žinomas iš dalies dėl to, kad vardą Ananda turėjo vienas iš pagrindinių Budos Šakjamunio mokinių. Būtent pagal jo žodžius buvo užrašytos dauguma sutrų (budistinių tekstų). Galima pastebėti, kad šie tekstai prasideda nuo žodžių „taip aš girdėjau“, tai yra įvykiai aprašyti pagal Anandos žodžius.
Terminas Ananda taip pat sutinkamas vediniuose raštuose. Pagal Vedas, viena iš svarbiausių išmintingos gyvos būtybės užduočių, yra siekis pažinti Dievą. Ir egzistuoja toks supratimas kaip „Sat-Čit-Ananda“. Tai trys Dievo ypatybės – amžinybė, sąmonė, palaima. Ir dėl to, kad siela tai Dievo dalelė, manoma, kad tai yra pagrindinės sielos savybės, o visa kita pagimdyta iliuzijos – Majos. Todėl Ananda – tai viena iš pagrindinių sielos savybių. Tai yra palaima, arba džiaugsmas, – jau yra mumyse ir tik iliuzija slepia tikrąją mūsų pačių esmę.
Patandžalio Joga Sūtrose taip pat minimas terminas „Ananda“. Pirmos dalies 17 sūtroje Patandžalis įvardija savotiškas pakopas kelyje į Samadhi būseną – individualios sąmonės susijungimą su kosmine sąmone. Svamio Vivekanandos vertime sūtra skamba taip: „Susitelkimas, vadinamas tikruoju žinojimu yra tai, ką seka samprotavimas, atpažinimas, palaima, asmeninio „aš“ neapibrėžtumas“. Kaip matome, Ananda, arba palaima, yra trečioje vietoje ir prieš ją būna samprotavimas ir atpažinimas. Arba, išreiškus sanskrito kalba – Vitarka ir Vičara. Terminą Vitarka galima iššifruoti kaip koncentraciją į kokį nors materialų objektą. O Vičara – tai tiesiogiai Dhjana, arba kontempliacija. Dhjanos procesas baigiasi, kai atsiranda tokia savybė kaip Ananda.
Taip pat įdomi Svamio Vivekanandos termino „Samadhi“ vertimo versija. Jo vertimo versijoje tai skamba kaip „susitelkimas, vadinamas tikruoju žinojimu“. Galima daryti išvadą, kad tik tas žinojimas yra pilnai tikras, kuris yra išgyventas asmenine patirtimi. Iš to matyti, kad žinios pasisemtos iš knygų arba iš išminčių yra tik kelią rodanti koncepcija, versija, hipotezė ir ne daugiau. Tai labai svarbus momentas: tai ir yra sveiko mąstymo principas. Ir tik žinojimas, įgytas asmenine patirtimi turi savyje tokį aspektą, kaip Ananda. Pateiksime tokį pavyzdį: galima daug skaityti apie nemirtingumą ir sielos amžinumą, bet jeigu tai neišgyventa asmenine patirtimi mirties baimė, kaip taisyklė, žmoguje lieka. O tie, kurie išgyveno išėjimo iš kūno patirtį, paprastai kalba apie tai, kad po to mirties baimė pilnai dingsta. Ir tai veda į palaimą, tai yra į Anandos būseną.
Ananda pasiekiama, kai atsiranda būsena, aprašyta Patandžalio dar pačioje pirmosios dalies pradžioje,- „čita-vriti-nirodha“, tai yra proto bangavimų – „vriti“ nebuvimas. Kartais praktikas gali papulti į iliuzija, kad visos „vriti“ pašalintos, bet jeigu tuo metu nėra Anandos būsenos, reiškia „vriti“ toliau veikia protą. Pateiksime tokį pavyzdį: žmogus per prievartą savyje užgniaužė visus troškimus (nepašalino, o būtent užgniaužė, tai yra nustūmė į pasąmonę), ir jam atrodo (jis ir pats tuo tiki), kad troškimų nėra. Bet dažnai tokiu atveju gali atsirasti depresija, gyvenimiškų situacijų beprasmiškumo pojūtis, apatija, prostracija, melancholija ir t.t. Tai požymis, kad norai nepašalinti, o nustumti į pasąmonę ir toliau veikia žmogaus sąmonę, bet jau kitu būdu. Todėl Ananda – tai tikslus žmogaus dvasinio išsivystymo indikatorius. Jeigu yra Ananda, reiškia dalinai arba pilnai pasiekta būsena, apie kurią rašo Patandžalis, – „čita-vriti-nirodha“,
Todėl Ananda, pagal Patandžalio versiją, yra viena iš keturių pakopų kelyje į Samadhi. Prieš ją eina Vitarka – susitelkimas į jutimo organais suvokiamą objektą, ir Vičara – tai kontempliacija, arba Dhjana. Dhjanos dėka atsiranda Ananda – palaimos būsena, o po to ir ketvirtoji Samadhi pasiekimo stadija – Asmita – sąmonės atsiskyrimas nuo protinės veiklos ir kūno pojūčių. Tokios savybės kaip Ananda išsivystymo lygis yra žmogaus sėkmingo judėjimo dvasiniu keliu požymis ir yra būtinas aspektas, norint pasiekti proto ramybę.
Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru