Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

10 dienų online meditacijos kursas pradedantiems spalio 1-10 dienomis

Rudens sezono hatha jogos užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 7

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Balanso paieškose

Kas yra pusiausvyra, jeigu ne nuolat tobulinamas disbalansas? Morisas Driuonas.

1990 metais apsilankymo zoologijos sode San Diege metu, vakarų pasauliui žinomas jogos meistras B.K.S. Ajengaras buvo sužavėtas, pamatęs kaip lengvai, be menkiausių pastangų, snaudžia rožinis flamingas, balansuodamas ant vienos kojos. Stovėdamas tvirtai, lyg kalnas, paukštis nekreipė nė menkiausio dėmesio į kaimynų kudakavimą, ir įkišęs savo snapą po plunksnomis, grimzdo į gilų miegą. Nusijuokęs Ajengaras kreipėsi į grupę, kurioje buvo patyrę mokytojai ir jogos praktikai, žaismingai mesdamas jiems iššūkį: „Ar galite jūs pailsėti taip, kaip daro ši būtybė?“.

Klausimas, žinoma, buvo retorinis ir nereikalavo patvirtinančio atsakymo, juk dauguma žmonių nesugeba atjungti sąmonės, tuo pačiu išsaugant pusiausvyrą ant vienos kojos. Šiame straipsnyje mes pabandysime išsiaiškinti klausimą, susijusį su balansinėmis asanomis – struktūruosim pozas pagal fizines savybes, ir paseksime jų poveikį psichoenergetiniams žmogaus sąmonės lygiams.

Visi mes ne kartą susidūrėme su fraze apie tai, kad „jogos praktika padeda pasiekti balansą, pusiausvyrą ir harmoniją“, nors kalba eina ne tik apie įtemptų savo kūno raumenų kontrolę arba fiziniu aspektu – mokėjimą „įsikibti“ į orą. Dėl plataus šių sąvokų paplitimo, žmogaus prote įsitvirtino žodžių „joga“ ir „fizinės ir dvasinės būsenos balansas“ ryšys. Tik apie tikrąją šio ryšio prasmę kai kurie užsiiminėjantys kartais nesusimąsto.
Siekiant išsiaiškinti šį klausimą, mes pradėsime mūsų praktiką nuo paprastų pagrindų – kad kai kurių pavyzdžių pagalba įsisąmoninti, kaip rasti tą balansą tarp grubaus ir subtilaus mūsų kūno suvokimo.

Balansinės asanos stovint

Taigi, pirmiausiai mes išnagrinėsime balansinių asanų stovint rinkinį, kurioms priklauso tokios pozos kaip:

Netgi sąlyginai paprastos pozos, tokios kaip Vrikšasana (medžio poza) ir Virabhadrasana 3 (kario poza) dažnai sunkiai atliekamos ir reikalauja pilnos dėmesio koncentracijos, kvėpavimo, minčių ir emocinių svyravimų nuraminimo. Ir jeigu jau mums be vargo techniškai pavyksta stovėti tokioje pusiausvyroje ir mes jaučiame fizinį pasitikėjimą, būtina eiti toliau link asanos esmės supratimo, link suvokimo, kodėl mes stovime sukryžiuotomis kojomis ir rankomis, darydami erelio – Garudasanos pozą, arba vaizduojame šokėją, darydami Nataradžasaną.

Stovėdami ant vienos kojos mes pradžioje suvokiame, kad balansas atsiranda ne savaime, o dėl nuolatinės proto veiklos ir kvėpavimo, ir raumenų kontrolės. Tam, kad išstovėti nejudant vienoje ar kitoje pozoje, būtinas nepertraukiamas vidinis darbas, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir begalinis atidumas – buvimo esamame momente efektas.

Palaipsniui šis susikaupimo būdas pasireiškia ir vidinėje būsenoje: mes pakylame į šeštąją Aštanga jogos pakopą (aštuonių pakopų Patandžalio modelis) – įsisaviname dharaną, ir mintys nustoja chaotiškai blaškytis, protas susitelkia į koncentracijos objektą – kvėpavimą ir žvilgsnį į pasirinktą tašką – drišti. Balansas taip pat suteikia mums šaltakraujiškumo ir sveiko proto būseną, kuri mums būtina kasdieniniame gyvenime, kad išvengti perdėto emocionalumo ir priimti pasaulį be reikalo neprarandant nervinių ląstelių.

Kai mes esame pusiausvyroje, mes išlyginame mūsų kūno svorio centrą su gravitaciniu Žemės lauku. Tiesiogine prasme – pasiekiame fizinę pusiausvyrą su fundamentalia gamtos jėga. Ir atvirkščiai, išsiderinus gitara neskambės unisonu su Visatos melodija. Egzistuoja kažkas tokio vienareikšmiškai nemalonaus praradus balansą, kaip ant kilimėlio, taip ir gyvenime. Tai išeina už proto ribų, ir pavirsta į instinktyvią nukritimo baimę ir smūgį tiesiai į mūsų ego. Galų gale gyvenime mes retai krentame ant žemės, ir kad „neatrodyti kvailai“ žmonės pastato antrą koją, kai tik jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokiu būdu, netgi toks paprastas veiksmas kaip pusiausvyros išlaikymas ant vienos kojos gali vesti žmogų iš proto, tiesiogine šio žodžio prasme. Mūsų vidinis kritikas valdo mūsų protą tais momentais, kai mes siūbuojame Medžio pozoje, visai kaip „beržas vėjyje“.

„Kas su tavim? Tu gi sugebi tai padaryti! Vakar tu stovėjai labiau pasitikinčiai!“. Situacija prastėja, jeigu mes esame salėje grupėje žmonių, juk žmogiškajam ego balanso praradimas gali sukelti atstūmimo, pažeminimo ir netgi pykčio jausmą. Bet iš savo patirties galiu jus užtikrinti, kai mokinys praranda balansą – jis stipriai dėl to išgyvena, bet dar labiau maištauja mokytojo protas, kai į jį nukreiptos dvidešimt akių ir dešimt kojų Utthita Hasta Padangušthasanoje, dėl to jo pusiausvyra kaip fizinė, taip ir psichinė tampa pavojuje. Bet, savo būsenos priežasčių suvokimas, priėmimas savęs konkrečiu laiko momentu ir ne per daug rimtas požiūris į savo personą – štai raktas naudingai, pozityviai ir negriaunančiai praktikai, o taip pat priešnuodis protui ir mūsų ego, kuris nemėgsta prarasti situacijos kontrolės, ypač kitų žmonių akivaizdoje.

Tokiu būdu, balansinės asanos, nežiūrint į kai kurias kliūtis, duoda tiek daug naudos, dėl kurios verta kasdien įtraukti jas į savo asmeninę praktiką.

Išsilyginimas: Balanso fizika

Trys pagrindiniai bet kurio balanso elementai – tai išsilyginimas, energija ir dėmesys. Elementarių fizikos dėsnių supratimas ir savo kūno svorio centro išsilyginimas gravitacijos atžvilgiu turi lemiamą reikšmę: tai daro balansą fiziškai įmanomu. Energija suteikia mums galimybę kurti, nukreipti, įgyvendinti ir atstatyti bet kurią pozą energetinių srautų valdymo mūsų kūne sąskaita. Ir pagaliau dėmesys arba koncentracija padeda nuolat stebėti ir suvokti save erdvėje, atsekti mintis ir sulaikyti energiją kūne, neišeikvojant jos per griaunančias emocijas.

Kojos vaidina svarbų vaidmenį norint teisingai atlikti bet kurią vertikalią asaną. Stengiantis aktyviai „įaugti“ į žemę ir metaforiškai „įleisti šaknis“, mes juntame jėgą kojose ir stiebiamės, lyg medis į viršų, patempdami kelio girnelę, tokiu būdu pakeldami energiją aukščiau nuo žemės link viršutinių sričių – mūsų medžio lajos. Pėdose yra daugybė raumenų, kurie amortizuoja žemės, kuria mes vaikštome, nelygumus. Gaila, bet dėl gamtos ir klimatinių sąlygų mums nedažnai pavyksta pajausti vaikščiojimo basomis naudą ir išvaduoti savo pėdas nuo ankštos avalynės. Todėl užsiėmimų metu geriau būti basomis ir atliekant statines balansines pozas reikia ištiesinti kojų pirštus, taip padidinant atramos plotą. Svarbu paskirstyti svorį per visą pėdą, jaučiant stabilumą įvairiose jos dalyse – pagalvėlės po didžiaisiais pirštais, pėdos centras ir šoniniai pėdų kraštai. Tiems, kurie važinėja visuomeniniu transportu piko metu – tokia „fundamentali“ praktika padeda idealiai išsilaikyti esant judančiai erdvei ir įvairioms minčių formoms sklandančioms autobuso salone ar metro vagone.

Padėti pajusti svorio centrą ir išlyginti poziciją asanoje taip pat gali ir mūsų rankos, juk akivaizdu, kad judesiai iš vienos pusės į kitą gali atsirasti ir esant nestabiliai rankų ar netgi pirštų padėčiai. Jas galima panaudoti kaip instrumentą pusiausvyros paieškai – sudėjus rankas į Namaste prieš krūtinę, o po to, pakėlus virš galvos Vrikšasanoje, arba sujungus rodomąjį ir didįjį pirštus į Džniana mudrą, jeigu ranka ištiesta į šalį, tuo pačiu uždarius energiją kūno viduje.

Balansinės asanos stovint ant rankų

Mes priartėjome prie antro asanų bloko ir šioje straipsnio dalyje apžvelgsime grupę balansinių asanų pradedantiems, kurios yra tikru išbandymu praktikams, darantiems pirmus žingsnius jogoje. Šioje kategorijoje yra sekančios asanos:

Ir sudėtingesnės asanos:

  • Viparita Čakrasana,
  • Ekapada Bakasana,
  • Eka Pada Kaundinjasana.

Šie balansai ant rankų dažnai sukelia kliūtis netgi patyrusiems praktikuojantiems. Ir tai toli gražu ne pilnas asanų, leidžiančių kontroliuoti savo protą ir kūną neįprastose jam pozose, sąrašas, kai kūno svoris pilnai pereina į rankas.

Pagrindinis fizinis bet kurių balansų ant rankų principas yra tame, kad kūno padėtis ir jo fiksavimas erdvėje palaikomas ne atskirų raumenų jėgos sąskaita, o dėl viso kūno subalansuotos veiklos. Tam, kad įsisavinti paprastus ir sudėtingus balansus, būtina sąmoningai ir atidžiai klausyti savo kūno ir pajungti visus raumenis ir sąnarius, naudoti bandhas („kūno užraktus“) ir teisingą kvėpavimą.

Vaizdo įrašas. Praktiniai momentai: Kaip įsisavinti bakasaną – balansą ant rankų? Ekaterina Androsova

Žinoma, rankų raumenys turi būti pakankamai stiprūs, bet jų darbas bus neefektyvus be nugaros ir preso raumenų panaudojimo, o taip pat sąnarių judrumo ir laisvumo. Kai kurios padėtys iš tikrųjų sudėtingos pradedantiesiems praktikams, nes reikalauja gero lankstumo ir jėgos derinio. Todėl svarbu palaipsniui įvesti balansus stovint ant rankų į savo praktiką ir kruopščiai pasiruošti – apšilimo pratimai ir rankų, nugaros ir pilvo ertmės raumenų stiprinimas statinėmis asanomis (idealus variantas – Čaturanga Dandasana) ir dinaminės vinjasos. Svarbu atsiminti, kad rezultatas pasiekiamas praktikuojant nuolat ir pasiekti jį galima tik nuolatinių pastangų ir savo galimybių priėmimo dabartiniam momentui dėka.

Suprantama, balansų įsisavinimas reikalauja laiko ir pastangų, bet jeigu žmogus turi tikslą, tai tokių asanų pranašumai iš tikrųjų dideli. Išskyrus „fizines“ premijas (tvirtina rankas, pečius, krūtinės ląstą, pilvo preso ir nugaros raumenis), jie taip pat vysto ne tik kūno lankstumą, bet ir proto, praplėsdami savęs ir savo galimybių pažinimo ribas. Įsisavinant tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, mes nugludiname dėmesio koncentraciją, išeiname iš savo komforto zonos ir vystome valios jėgą, nugalint vidines kliūtis ir išlaisvinant gyvybinę energiją.

Pagrindinė ne tik jogos praktiko, bet ir bet kurio žmogaus kliūtis kelyje – tai protas.

„Aš nesugebėsiu“. „Tai ne man“ – kiekvienas iš mūsų gali prisiminti situacijas, kada mes atsisakėme neįprasto pasiūlymo ar galimybės, netgi nebandydami kažko imtis dėl to, kad iš anksto buvome įsitikinę nesėkme.
„Pagauti“ šį paslaptingą balansą ant kilimėlio – tai pusė sėkmės, svarbu tai, kokias pamokas mes išsinešame iš salės į mūsų kasdieninį gyvenimą, kokius požiūrius perkainojame po praktikos. Joga reikalauja kūno disciplinos ir proto pastovumo. Atlikus 108 Surja Namaskar ciklus, pamiršti apie savo godumą ir nepasitenkinimą. Kažkur 50-toji Uttanasana priverčia pagalvoti apie susitaikymą, o 30-oji Čaturanga Dandasana priimti savojo kūno galimybes ir nebandyti kovoti su savo ego, žiūrint į tvirtą kilimėlio kaimyną. Atlikinėk savo praktiką ir viskas ateis“, – kalbėjo Pattabhi Džoisas. Juk jeigu šimtą septynis kartus imti šakutę kairiąja ranka, tai šimtas aštuntąjį kartą ranka pati tiesis link šakutės.

Žinoma, konstitucija, kaip ir karma kiekvieno žmogaus yra individuali, todėl vienam balansinės pozos pavyksta palyginus lengvai, o kažkam jos sukelia sunkumus kaip fiziniame taip ir mentaliniame ir emociniame lygmenyse. Siekiant pašalinti šiuos apribojimus būtina kompleksiškai ieškoti balanso – naudoti kompleksus, atveriančius visą kūną (pavyzdžiui Surja Namaskar), o taip pat stabilizuojančias ir „ego mažinančias“ praktikas, tokias kaip tibetietiški nusilenkimai, pranajamos, meditacijos ir mantros. Kaip mums žinoma, jogos praktika neapsiriboja 60 ar 90 minučių trukmės pamoka salėje, bet išeina už visų ribų ir persmelkia mūsų kasdieninį gyvenimą – auklėdama mumyse tokias savybes kaip kantrybė, dvasios jėga ir užuojauta mus supančiam pasauliui.

Sėkmės ant kilimėlio ir gyvenime!

Om

Vaizdo įrašas. Bendravimas su sociumu ir tobulėjimas. Kaip rasti Balansą? Andrejus Verba

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba