Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Purušartha: dharma, artha, kama, mokša

Purušartha: dharma, artha, kama, mokša

Kiekvienam jogos mokiniui ir Induizmo/vedizmo pasekėjui žinoma purušartha. Tai  keturi tikslai, dėl kurių gyvena žmogus, o būtent: dharma, artha, kama ir mokša. Pažiūrėkime kiekvieną detaliau.

Dharma: suvokimas, pagrindai

Visi keturi tikslai papildo vienas kitą, kita vertus, vis delto dharma pirminė. Tiesioginis dharmos vertimas pagal sanskritą „tai, kas sulaiko arba palaiko“.

Termino „dharma“ negalima išversti vienareikšmiškai: pas jį labai daug reikšmių, o reiškia ir tikslaus vertimo taip pat negalima duoti. Mes kalbame apie dharmą kaip apie žmogiškojo gyvenimo tikslą, tai, visų pirma, gyvenimo būdas konkretaus, atskirai paimto žmogaus. Kiekvienas žmogus turi siekti natūralaus gyvenimo būdo, stengtis sekti savo prigimtį, savo būtį.

Dharma – tai intuityvus suvokimas savo paskirties, savo skolos prieš save patį, savo šeimą, visuomenę, prieš Visatą. Dharma – tai kažkas unikalaus kiekvienai asmenybei. Žmogus seka savo vidinio „Aš“ šauksmą ir tokiu būdu pasiekia pasaulietiškos gerovės, nuveda nuo savęs nelaimes, įgauna savo asmeninę karmą.

Joga padeda žmogui nuraminti savo sąmonę ir išgirsti intuicijos balsą, kad suvokti, kame yra jo dharma. Su laiku žmogus keičiasi, vystosi, o reiškias, keičiasi ir jo dharma.

Savo dharmos suvokimas padeda gyvenime sudėlioti prioritetus, įgauti kitus tikslus, išmokti racionaliai panaudoti savo energiją, teisingai ir pasvertai priimti sprendimus. Dharma mus moko:

– žinojimo,
– teisingumo,
– kantrybės,
– atsidavimo,
– meilės.

Tai ir yra penki Dharmos pagrindai.

Sekdamas šį kelią, žmogus lengviau įveikia kliūtis savo gyvenimo kelyje, kitu atveju jis pradeda jausti save nereikalingu, tuščiu, vertinti savo buvimą kaip beprasmišką. Taip įvyksta pražūtingi potraukiai į alkoholį, narkotikus ir taip toliau.

Platesniame suvokime dharmą vadina visatos dėsniu. Būtent ant šio dėsnio ir laikosi visas pasaulis.

Pagrindiniai dharmos principai

Pradėsime nuo to, kad dharmos simbolis – dharmačakra, kuris taip pat pristato valstybinį Indijos simbolį. Įdomu tai, kad ir valstybinė vėliava ir Indijos herbas turi dharmačakros atvaizdą.

Dharmačakra – tai rato atvaizdas, kurį sudaro aštuoni stipinai, būtent jie ir yra dharmos principai („taurusis aštuonialypis Budos kelias“):

1) teisingas požiūris (suvokimas);
2) teisingas ketinimas (intencija);
3) teisinga kalba;
4) teisingi poelgiai;
5) teisingas gyvenimo būdas;
6) teisingos pastangos;
7) teisingas prisiminimas (atmintis/памятование);
8) teisingas susitelkimas (koncentracija).

Koks yra dharmos tikslas

Žinoma, sekti dharmos keliu – tai laikytis visų aštuonių tauriojo kelio principų, tikėti savimi, savo jėgomis, dirbti savo šeimos labui, gyventi harmonijoje su pačiu savimi ir aplinkiniais. Ir tuomet žmogus pasiekia esminį dharmos tikslą – aukštesnę realybę.

Dharma joga

Jogos mokymas neatskiriamas nuo dharmos. Dharma joga – tai ne tik sportas; greičiau, tai galimybė žmogui ateiti į harmoniją su pačiu savimi ir jį supančiu pasauliu per asanų, kvėpavimo praktikų atlikimą ir meditaciją.

Dharma joga mokina mus sekti savo keliu, laikytis aštuonialypio kelio, suvokti savo kūno kalbą ir nešvaistyti savęs smulkmenoms.

Artha: reikšmė ir tikslai

Antras iš kiekvieno žmogaus keturių gyvenimo tikslų – artha. Pažodinė reikšmė: „tai, kas yra būtina“. Kitais žodžiais, artha – tai materiali gyvenimo kelio pusė, turinti savyje gerovės, saugumo jausmo, sveikatos aspektus, kurie aprūpina deramu gyvenimo lygiu.

Iš vienos pusės, arthos tikslas – tai kasdienis triūsas tiesiogine to žodžio prasme. Tai padeda sukaupti materialią gerovę, sukurti tvirtą pagrindą, kuris duos galimybę dvasiniam augimui. Būtent asmenybės „dirvožemio“ paruošimui ir žmogaus vystymuisi, jis privalo gyventi, remiantis į juridines, moralines, etines normas.

Iš kitos pusės, arthos tikslas yra išmokinti žmogų nepereiti ribos. Tai reiškia, kad negalima įdėti savo gyvenimo į pernelyg didelį materialios gerovės kaupimą.

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau ir labiau įgauna vartotojišką charakterį. Žmonės siekia mados ir prestižo. Jie nustoja suvokti, kad palaikyti gyvybę reikalingame lygyje nereikia stengti įgauti daugiau, nei būtina. Puikybės, garbės troškimas, klaidingas požiūris apie tai, kas iš tiesų būtina, slepia tikruosius arthos tikslus.

Artha-šastra

Tai yra tekstai, kurių tikslas sutvarkyti kasdienį žmogišką gyvenimą, paskirstyti jį rolėmis.

Dėl to, kad mongolų užkariautojai sunaikino didžiausias indų bibliotekas, daugybė šventų mokymų buvo sudeginti. Iki mūsų dienų išliko vos ne vienintelė artha šastra (Kautili), kur aptariamas:

– ekonomikos vystymas,
– karališki pareigos,
– ministrai, jų pareigos ir kokybė,
– miesto ir kaimo struktūros,
– mokesčių rinkimas,
– įstatymai, jų aptarimas ir įtvirtinimas,
– špionų mokymas,
– karas,
– taika (мир, pasaulis),
– tautiečių apsauga.

Žinoma, tai toli gražu ne visi aptariami klausimai aptariami arthos šastrose. Pats didžiausias literatūrinis darbas – Džanhur-Veda (Dhanur-Veda), kita vertus, šiandien dienai šios šastros mokymo neįmanoma rasti pilname pavidale. Mahabharata – tai socialinių santykių šastros.

Kama: reikšmė ir tikslai

Šio termino reikšmė yra:  žemiškų norų patenkinimas, pavyzdžiui:

– jausminiai malonumai, troškimai (įnoriai, aistros),
– geras, skanus maistas,
– komfortas,
– emociniai poreikiai ir daugybė kitų.

Kai kurie jausminių malonumų mėgėjai mano, kad Kama moko to, kad tenkindami savo norus, mes atsikratome nuo kančios, kaip dabartiniame, taip ir ateinančiame gyvenime. Tačiau ar iš tiesų taip, didelis klausimas. Jogai žiūri į Kamą visai kitaip. Tačiau tęsiame pasakojimą apie Kamą “Kaip tai priimta”.

Kamos tikslas yra išsilaisvinimas per norų patenkinimą. Kita vertus tenkinant savo norus, privaloma laikytis normų: šeimyninių, visuomeninių, kultūrinių ir religinių.

Saugokitės tapti savo norų įkaitu, nešvaistykite savęs nereikšmingiems tikslams, neeikvokite savo energijos ir jegų tuščiai. Atsargiai žiūrėkite į kiekvieną savo norą, stenkitės nenumalšinti jo savyje, o sąmoningai įvertinti jo būtinumą ir tikslingumą. Kas daro žmogų laimingą? Visų pirma, tai:

– sveikata, teisinga mityba,
– pilnavertis miegas,
– seksualinis pasitenkinimas,
– komfortas (materialia prasme),
– dvasine praktika ir bendravimas.

Pats svarbiausias – laikytis viskame saiko ir neperžengti būtinybės ribos: tik tada žmogus jaus save laimingu ir įgaus laisvę.

Kama šastros

Pažodinė prasme, tai „mokymas apie malonumus“. Pagrindinis tokių mokymų tikslas – sutvarkyti jausminius malonumus vedybiniame santykyje, primenant porai apie būtinybę laikytis pareigų ir ieškoti pasitenkinimo dvasinėje sferoje. Kama šastros aptaria mokslus, skirtingus menus (kalos/калы).  Viso egzistuoja 64 kalos, štai kai kurios iš jų:

– šokis,
– dainavimas,
– teatras,
– muzika,
– architektūra,
– gimnastika,
– erotinės pozos,
– higiena,
– skulptūra,
– makiažas,
– poezija,
– mokėjimas organizuoti gimtadienius ir daugelį kitų dalykų.

Kama šastros mus mokina, kaip pradėti ir auklėti vaikus, kaip apstatyti savo būstą, kokią aprangą nešioti moteriai, kokius naudoti aromatus – viską tai, ką reikia daryti moteriai, kad įtikti vyrui.

Nepamirškite svarbiausio: patenkindami savo norus ir troškimus (aistras, įnorius) šiame gimime, jūs vagiate savo gyvybinę energiją iš būsimų reinkarnacijų!

Mokša: reikšmė ir tikslai

Pažodinis vertimas iš sanskrito: išsilaisvinimas nuo begalinio mirčių ir gimimų ciklo, išėjimas iš sansaros rato ribų“. Ši reikšmė ir nustato mokšos tikslą, kuri yra galutinė ir aukščiausia iš visų keturių.

Mokša – tai išsilaisvinimas nuo žemiško pasaulio pančių, jo sąlyginumo, atgalinis kelias į tiesą (esmę/к истине). Tačiau mokša ne visada reiškia materialaus kūno mirtį. Mokšą galima pasiekti ir gyvenant fiziniame kūne. Atsivėrus žmogui mokša duos sužydėti jo gyvenimui, jo esminiam kūrybiškumui, išlaisvins nuo iliuzijų, primestų žemiško egzistavimo.

Tuo momentu, kai žmogui nebepakanka materialaus ir socialinio gyvenimo, jis pradeda savo asmeninį kelią paieškoje kažko nesuvokiamo, suprantamo tik jam vienam. Rezultate žmogus išsilaisvina ir įgauna ramybę tik tada, kai tą „kažką“ randa.

Galimai ieškoti teks religijose, dvasinio augimo praktikose, keliaujant po šventas vietas ir taip toliau, o va kai jis suvoks, kad jis pats ir yra šaltinis savo asmeninė dramos, prasidės jo išsilaisvinimo kelias. Reikia pasakyti, kad neįmanoma rasti mokytojo, kuris duos Jums šią esmę (tiesą), jis tiesiog gali nukreipti į ją.

Mokša – tai kelias nuklotas kančia, tačiau praeiti jį teks vienam: pas kiekvieną savo asmeninis pragaras, kurį praėjus jums ir atsiveria mokša. Kai tik žmogus gali peržvelgti savo būtybę per primestų sąlygų ir taisyklių prizmę, jo sąmonė nustoja būti ribota ir gyvenimas tampa Lila.

Autorius: klubo OUM.RU kolektyvas

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba